Wajku kningiele : ELTeC edition Valančius, Motiejus (1801-1875) editor Saulius Keturakis 17940 100

Wajku kningiele Martynas Mažvydas National Library of Lithuania Wajku kningiele Johann Zabermann lėšos Tilžė 1868

Saulius Keturakis added header

WAJKU KNINGIELE

Su abrozdelejs.

VILNIUS,

Prakalba.

Woz ne wisumet wajkaj Lemęntoriu parei tujaus kimb i Auksa Altorių, kuremi tiera pates małdas su litaniomis. Tuo tarpu kaipo wajkaj nor atrasti kningosi dajktus ir kitęms pasakotinus, nerazdamis kartajs neb gieb nie mokities. Taj numanidamas para-sziau Pasaku kningielę kurę wajkaj skajti-damis ne ilgieses; taj tada bun pirmu po Lemęntoriaus kningieli.

Pasaka 1. Petris ir Onele.

Kartinas parakwijoj Martinajties sodoj gan se-nej giwena pasiturįs ukinikas wardu Petrus, kurs turieje moteri wardu Ona. Tuodum begiwenąnt dawe Diewas sunu, kuri pri krikszta S. pramine Petru; nes tiewalis to norieje kad pirmasis sunus jo wardą nesziotu. Paskiaus użgime ir duktie, kurej teka wardas matuszes Ona. Tuodu wajku motina augina bajmiej Wieszpaties, woz pradiegusiu żodius isztarti, kas rita ir wakara kłaupe ir kalbina poterus.

Wiena rita matusze i trobą iejusi tare: wajku kielkitau, iszwiriau kleckus warszkietus, szejmina jau pawalgie; turiestau skanę pusritę. Sziuodu taj iszgirdusiu beregient atsikiele, nusiprause ir kietina jau siesti pri klecku, kurie bludalej ąnt suołu padieti garawa. Bet matusze tare: kajpł tataj wajku noretau walgiti poteru nekalbiejusiu? sziuodu tujaus sukłaupe ir parsiźejnoje. Matu-szej kalbinant Onele nors buwa maźesne, tecziaus dajlej rąnkieles sudiejusis meldies ir ajszkiej isz-tare źodius, o Petris źiowawa, kasies dar szwip-terieje ir węn stebiejos i kleckus. Poterus pa-bęngies matusze pabare Petri uź nedajli małdos taiki elgimos ir nedawe jam klecku, priszingaj

Pasaka 2. Jonis ir kierdius.

Sziaulu pawietie ir parakwijo ira soda Kieb-lejs wadinama i kietures deszimtis ukiniku skaj-tąnti. Pawasariuj atejus susitari gaspadorej kas meta sąmda wieną iszmintingą nebjauną źmogu, jo pasiuntmenej priduod kieletą piemenu ir isaka ganiti bąndą wisos sodos. Kierdius kajpo piemenu pardietinis wejz kad tie berejkała galwiju neczajźitu su wotegajs, nedalejd iszartosi dirwosi uźwerstos bandos łajkiti ir dabo, kad pomiszkus skrajodamis patis ko nepriderąnte nedaritu.

Kaźikumet kierdiuj ant kiełmu besiedęnt piemenis węnkart su bąndu i kruma susmuka. Nieko netrukus kierdius iszwida rukstąnti dumą ir tari pats sawiep, tie pusgalwelej uźdegs girę, ejsiu wejzieti kąn ten dara? Atejes atrada iszmajszitą ir uždegtą skruzdiną. Tujaus ugni uźgiese ir kłause wajku kurs taj padare? Wisi atsakie: Jonis tata Jonis! Mes ir sakiem nekuszink ne-kuszink! bet szis nekłauses, dar iszmajsze skruzdiną iszskile ugni ir uźdegie.

Tuokart kierdius sustates aplinkuo piemenis tare: wajkalej jus par sawa suwalę nie patis nenumanot kąn daru. Ar źinot kas taj ira skru-zdinas? Ira taj didesne uź musąje soda, ira taj miestas, kuremi giwen kieles tukstąntes skruz-

delu. Tos par kiaura mota beatlidas dirb namus sawa. Wejziekiet szitaj antrus skruzdinas, wisus skilietas, pri koźnos skileies stou sargaj. Tos skileles ira taj uliczes, widuo ira trobu trobas. Isz wienu trobu ira łajptas i ąntras isz antru i Iretes. Stogas tejp ira dajlej kłotas, jog nej audra neiłauź, nej didziausis litus neparmerk. Skruzdis numanidamas źmogą wejkiej galęnt ju namus sugriauti, wisumet bijos. Todieł taj woz szape-luj kritus ąnt ju lizda, tujaus wisas sukunsz ir skub gielbieti namu sawa. Wiraj iszmintingi taj suprąnt ir ju nekuszęn: bet wajkaj ir pusprotej to neiszmana. Tikraj uź bediewi tąn wajka skajtau, kurs be kokie rejkała griaun ju namus. Nesgi namaj griudamis uźmusz woz newisas skruzdis to skruzdina, ąnt wirszu likusioses be namu ir be majtnasles iszgajszt ir badu isztimp. Jei gi anas gieriausis Diewas sutwiere ir majtęn; tur buti rejkalingas. Kan dabar apej tawi Joni sakiti kurs newęn iszgriowej ju namus bot dar uź-degiej? Bemanęs, butumi uźdegies węnkart ir miszką, nes mataj tan skruzdina buwus po egli. Nugunstauk idant tawes Wieszpats Diewas ne-nukorotu.

Iszkłausi to kierdiaus pamoksła, kiti wajkaj suszuka, gieraj tiewali nu szio łajka niekumet nebźudisma giwu dajktu kurius gieriausis Die-walis sutwiere. O atkakłus Jonis kierdiuj tebesant murksoje susiraukies it nagine, bet tam szalęn paejus tare: kąn cze man tas senis tauzij, asz nowijau ir nowisiu tas biauribes. Ne karta

jos man ąnt sprąnda uźlipuses‘, padare skusmą, woz iszkrapszcziau isz marszkiniu. Kajp sakie tejp ir dare: kartkartiems nu kierdiaus pasisliepes majsze su pagalu skruzdinus.

Jonis buvva tiewinajtis: paaugies pałajdoje tiewą sawa, pradieje giwenti jo wietoj, wede moteri ir sułaukie pięnkieta wajku. Wiena karla wasarwidiu uźcje raudonaj juodi debesis, pakiła bajsi wiesułaj su audru, ta įsisukusi i Kieblu sodą akies mirksnie, sułauźe, sutraszkina ir iszarde wisa butą Jona. Ji pati su moteri ir su wajkajs grunąntis namaj uźmusze. Woz iszlika wiena sąmdita mergiele, kuri tuokart namusi nepasitika. Dar to ne sejne: spire du atweju perkunas, uźde-gie iszdrapstitus rąnstus namu ir tejp sukurina jogiej źiame juoda namu wietoj bepalika.

Audraj praslinkus suseje ukinikaj, surinka pardegusius kaulus sudieje i wieną grabą, pakiele budinę ir dajlej pałajdoje. Wisęms wajtojęnt ir stebąntes nełajmej Jona, ateje jau ubagielis Kierdbuwis ir tare: wajkalej ar źinot kąn, asz dąnguo nebuwau ir neźinau pariedima Wieszpa-ties: bet mąn rodos, tąn sugriowimą ir uźdegimą namu Jona, esąnt koroni Diewa uź nowiima ir deginima skruzdinu. Ąmźinatilsi Jonas, po mana waldi piemeniu budamas; giebieje taj da-riti. Parspiejau aną kad wabalelu nu Wieszpa-ties Diewa sutwertu berejkała neżuditu, bet ne-kłause. Szitaj tejpat ir jam Diewalis padare.

Wisi taj girdąntis atsiliepe: gał tas buti; nes Wieszpats ira kąntrus but nemarszus.

Pasaka 3. Klebonas.

Ne par senej buwa Sedos klebonalu kunegas Stanisłowas Raubickis wiras łabaj źmoniszkas ir lipsznus. Kad sumą łajkidamas pragida ir sienas baźniczes wirpieje, kad i kozelniczę ilipa; buwa ko kłausiti. Walgis jam netika, jej swete par pietus neturieje. Ubagaj burejs pri jo nieszinos onewienas negriźa su tusztiu majszelu.

J kieli pagalaus klebonas nelejdos be wakarte. Pamatęs kur źmones besidarbuojęnt giebieje apsistoti, darbinikus paszaukti ir dalities su anajs wakartiu sawa. Pakiełtas i Warniu kanaunikus tejpat dare ir nie trupute nedidiawos. Parakwije aną łabaj milieje ir wadina tiewelu sawa. Se-natwiej iszwaźiawa i Mosiedi klebonus, ko pas-kiaus ir pats gajliejos.

Metusi 1824 nuwaźiawes Raubickis i Zydykus i Diewa kuną atlajkie sumą ir apeje szietras. Tąn pat diena kietęndamas namon waźiuoti tare kitęms kunegielems: kielioniej ira gan karklu ir kabujłu, neturiesiu ko duoti wajkams uź atkie-limą; rejk piragu prisipirkti. Prispirkies sieda i polubi ir waźiawa.

Pro wieną kiemą waźiuodamas pamate buri wajku apłuoki beskrajojęnt, apsistoję ilipa i apłuoką, siedos pabłaku ąnt kięnsu ir paszaukie wajkus. Tie paźini sawa kleboną rankas iszkielę biega pri jo ir szaukie tiewelis musu! tiewelis musu!

Kajpo szwęntą dieną wisi wajkaj buwa dajlej nuprausti, galweles turieje iszszukuotas, nagus nupiaustitus, rąnkas bałtas, marszkinius tąn pat rita duotus. Tarp tu buwa wiena mergiele su driżajs kartunelejs apwiłkta, su kasomis supintomis, kuriu gali kiboje płatus raudonas kaspinas, szesztus metus ąmźiaus sawa uźkludiusi. Ta pri klebona skubiedama atsinesze boteri źiupsni źi-dąntiu źolelu. Klebonas kłause jos kajp tawa wardas? Szi atsakie: Marele. Tare klebonas: nu gieraj Marele ar cziedii barąnkas? kodiełne atsakie Marele, kartajs tetis isz Sedos turgaus parwaźiuodamas anu mums parweź, o mes łaukam ir nejtam gulti koł neparwaźiuos. Klebonas isztraukdamas isz ąnte baranką tare: szitaj gausi baranka jej atiduosi man tas źoleles? Szi atsakie, ne: neduosiu. Klebonas tare: sze tau weltini ir medauniką, tikt atiduok mąn źoleles. Szi wieł atsakie neduosiu. Stebiedamos klebonas tare: mełdamoi diełko tejp tau brąngies tos źoleles? Szi atsakie: diełto kad anas suskabiau Motinaj Szwęncziausej. Tare klebonas kami turet Szwęncziausę Panelę? Marele atsakie: o szitaj kiemi pri karklu. Buwa cze ne senej kamęndo-rius pri musu ir paszwęnte kopliczelę. Tuokart klebonas jau nebnoriedamas źolelu: kielies, pats dar suskabe sauję jaute burbału ir su wajkajs wedęns nueje pri kopliczeles. Papuosze su źo-

leliems stówiłą Motinas Diewa, Marele sawoses uźkajsze kur galiedama, o Klebonas pragida Swejka Maria. Wajkaj koźnas sawa bałsu szaukie, tecziaus giedoje.

Klebonas didej pagires wajkus uź tąn mejlę kurę rode Szwęncziausej Panelej, iszdalije anęms barąnkas, weltinius ir medaunikus. Kiekwienas pabucziawa jo ranką o Marele dar tare: mes kas rita ir wakara cze atejnam potirelu kalbieti ir paswejkinti Marią. Tare klebonas gieraj waj-kajtej mana węn tejp darikiet. Atlikies taj klebonas: siedos i weżimą ir pawaźiawa o wajkaj susmuka i trobą, nes pradieje szliktioti. Tiewaj dar buwa negriźi isz baźniczes. Tiems sugriźus wisi pasakojes kąn gawi nu Klebona. Marele sawa medauniką matuszej atidawę. Tąn atsitikimą ir lig sziolej tebmęn giwijej.

Pasaka 4. Gustis kruczus.

Płungies parakwijoj pakrumiej imaningaj gi-wena źmogus wardu Tadeuszus, kurs jau se- natwiej wede moteri tejpat nebjauną wardu Barbora. Ta sawa łajki pagimde wieną tikt sunu, pri krikszta pramintą Augustinu.

Wajkielis derlingas dajlej auga, tiewas ji mi-lieje, bet matusze dar didesnej. Tecziaus mo-kie ji poteru, kalbina kas rita ir wakara; baź-niczion tejpogi susawęm waźioje. Wisęms ro-dies Gusti busęnt cziujniu wajkielu: nes buwą gan dajłus. Sukakusi dwileką metu, tujaus po trijų karalu tiewaj nuweźe i Płungię kad moki-tumes raszta. Pastate pri giera źmogaus ir pa-sąmde derektoriu. Wajkielis gan gieraj mokies: gawienes buwie pareje kiauraj Lementoriu ir i kningas iszoka. Po weliku niekam wajku neb-mokąnt Gustis sugriźa namon. Rejkieje jau bandą ar kiaules ganiti, bet Barbora tare Tadeuszuj: ar źinaj kan tiewaj, wieną wajką teturiau ir tas par wisą wasarą stipsos laukusi pri dwokantiu kiaulu, gieresni namij te mokos raszta o kiau-liems pasąmdikiau swetimą pienieni. Atsakie tiewas: o kąn dirbs Gustis, gał i wales iszejti ir tapti wieje wotegu? Tare Barbora: tet jau tie— wali ne iszejs, asz pati priwejziesiu, łaj knebinie kąn imanus. Zinaj tebier wajku, nebus nełajmes kad ir pasikułs. Atsakie Tadeuszus: no gieraj, darik kąn tinkama.

Barbora tujaus gawa susiedusi wajkieli kiau-liems ganiti o sawa sunu palika be kokie darba. Unduo netekiedamas, ir źmogus nieka nedirb damas giend ir iszejt i niekus. Gustis sawa walej paliktas nieku nieka nedirba: kas rita miegoje lig priszpijtes, dar tebguliedamas sakie: matuszele duok kąn nor walgiti, o szi tujaus ir kisza. Atsikieles nebipaslinka nusiprausti, nere-taj ir be poleru sieda pri walgie o motina jo walgius dar ipatingaj skanina uźdaridama su Smetonu. Par diena skrajodamas, pradieje be kokie rejkała galwijus muszinieti. Pijmuo nekarta Maudamas griźa isz ganiklu su sawa neraguocziemis ir sakies gawes muszti nu Guste; bet motinaj sunu sawa uźstojent, piemuo wisumet kałtu palika. Jłgajniu Gustis tiewu nekłausęns pradieje wajkszczioti i źirnius ir pupas; kartajs ir swe-timu źirniu parowęs susitupe ąnt eźi ir iźe? Ku-met panores rauste sietinius morkus ir skabe ogurkłus matuszes nekłausęns. Kaźikumet prapuole motinaj dwi berlinki: kłause taridama: Gusteli be ne tu pagweldej mana piningus? Szis uźsigine; krita atsakimas ąnt piemenies, tas gawa par kajli tecziaus węn sakies nekuszines. Dwetuj nedielu praejus, motina nusiweźe Gusti i baźniczę i pakłupe grot sawęs. Waląndelę patrukies sunus iszspudina łaukon, bet neuźiłga wieł sugriźes poterus kalbieje. Po wisam gaspadon sugrįźus, pamate motina Gusti beła-minąnti barąnkas. Kłausejo, kami gawaj tus skaninius? Szis atsakie: pirkau. Tare motina: kajp tu pirkaj jug piningu neturiejej? Szis at-sakie: iszejes isz baźniczes radau ąnt taku dwi berlinki, nubiegau pri źidełku ir pirkau. Tuokart motina suprata kur jos berlinkas dinga, tecziaus nenoriedama sunaus ispieti uźtilieje. Źmogus ne par toly giwenus turieje darzą: wiena karta Gustis numanidamas wisus i piewą iszejus, nusiwiłka pri to źmogaus, atarde źiogri ir priskabies unti dar źalu obułu. Motina pa-matiusi tus bekremtąnt kłause: Gusti kami gawaj tus obułus? Atsakie: et matusze węn tejraujes: buwau pri Jonienes, ta mani pamatiusi nuwede i darzą ir dawe dwetą deszimtu obułu. Tare jam motina: nu gieraj kad aną pamatisiu, rejks padiekawoti. Atsakie wajkas: kąn cze bedieka-woti uź tus niek niekius, jug aszjau sakiau acziu ir pabucziawau jos ranką. Rudiniuj atejus tiewaj lig łajku nuweźe Gusti i Płungia kad mo-kitumes. Motinaj i kaliedas parweszti nuwaźia-wus gaspadine pradieje sakiti: źinaj kąn Tadeu-sziene, mums rodos tawa wajką esąnt neiszti-kiemu? par czwerti atweju atwejejs tad szis tad tas prapuole, negaliejem kajp rejkięnt dasekti; tecziaus rodos Gusti grobstąnt. Iszgirdusi taj motina pystu stoje uź nekaltibę sunaus sawa ir beregięnt iszweźe, o po szwęntes wieł atweże i Płungią. Pusiaugawiej parskrije Gustis namon blaudamas, motina kajp imanidoma ji nutilde, o

antrą ritą nuwaźiawa i Płungią patalines atimti. Jejusi i trobą woz pamate derektoriu pradieje blandama taławoti: kąn cze iszsimanej mana wajką, płakinieti, pati matiau kruwinus jo marsz-kinius, nugis guł raudonas it batwinis, Diewi gielbiek numirs asztau, ir akis iszkrapsztisiu. Tadeuszienej nutiłus tare derektorius: ar źinaj motin: tawa Gustis ira kruczus arba wagiunus, grobste jau ir senej kąn tikt pakluk, bet szioj nedieloj pawogie Witkaus sunaus musztini. Ginies bet kajp lypiau batus nuauti ir musztinis iszkrita. Tuokart parpłakiau kajp priderieje, bet isz Płungies neginiau, pats iszspudina. Wisęms studęntelems tejpat sakant motina truputi susi-zgriba, atieme patalinę su kodalejs ir iszwaźiawa. Gustiuj wasarą be darba parbuwus, antrą rudini tiewaj nuweźe aną i Telszius. Cze gan gieraj mokies ir kiaurus metus dajlej parbuwa; nes nu-gąnstawa kad jam tejp neklutu kajp Płungie. Dar nuweźus ąnt ąntru metu imaningaj elgies. Ne-sitikietaj pusiej ąntruju, pamate parejnąnti Gusti. Motina tujaus suszuka: kas rados sunau, dielko sugriźaj? Atsakie: et Matuszele tusi Telsziusi Bernadinaj negieraj moka, nier niekokios tejsi-bes, nebnoriejau bebuti ir sugriźau. Tare motina oj Gusteli man szirdis twysk, bene padarej tiktaj kąn? Pernaj sakioj Bernadinus neligiej gieresnej mokant kajp Płungie, o dabar jau pejki. Szis atsispire: nieka nepadariau tikt gana mąn mokities wienas tesmi pri tiewu, jug asz kunegu nebusiu.

Parbejdusi kieletą dienu Tadeusziene waźiawa i Telszius apsimokieti ir dajktus sunaus atimti. Atwaźiawusi kłause gaspadines, mełdamoi bene padare cze ko Gustis? Ta atsakie: szitaj praejusioj nedieloj apsimete su ligu, nebeje i isz-kałą, pradieje łauźiti kitu studentu skrinales ir wogti piningus. Nesitikietaj uźeje ji bełauźąnti derektorius, pranesze kuneguj Węncenawiezej pardietiniuj, tas Gusti gieraj parpłakie ir iszgine isz iszkałos. Taj iszgirdusi motina nusimine, uźmokieje gaspadinej ir sugriźa namon. Parwa-źiawusi dieł barima bare Gusti, bet szis nic waures ne waurina. Pri tiewu budamas gawa piningu isi-tykie sau striełbą suszuniu, par kiauras dienas me-dioje ir wajksztioje it ponajtis. Matidamas taj tie— was kaźikumet sakie, ar źinaj Barbor: mąn rodos isz to mudums wajka nieka giera nebu-sęnt, szitaj asztuonioliktus ejdamas metus ne mok dabar nej arti, nej sziena piauti, nej kulti, kajp is giwens? Atsakie motina, et kajp rejkies ir dirbs, kajp prisispaus ir wisako iszmoks. Tare tiewas su atdusiu: duok Diewi, duok Diewi!

Wiena karta Gustis lig isźwakaru kaźikami trukies, rita meta atnesze motinaj szeszioliką musztiniu ir du raudonuoju. Szi kłause kami gawa tus piningus? Atsakie: kas ejn tas ir gaun, wakar namon sugrįźdamas, radau majszeli piningu, matiti kaźikas senej pamotes; nes ir musz-tinej jau surudiei. Tare motina: rejkietu ap-skielbinti baźniczioj, kas norint atsiszauktu. Atsakie Gustis: kas to neźiną, ir daugieł kas szauk-

tumes pri priningu, bet mąn Diewalis dawę asz ir wartosiu. Tare motina: nu gieraj, gieraj su-nali kad motinas neuźmirszti, jau ir buwau pritrukusi giełźgalu. Tujaus Gustis patykies szar-kus giełumbies, pirka arkli ir jode i zalietas.

Anoj gadiniej eje paszta par Płungię i Kretingą: Gustis Telsziusi budamas iszsigirda pasztą piningus waźiojęnt. Kaźikumet pasitajses wakarop iszjoje ant Lypgiriu linkon. Sugriźa wiełu ir su netusztiomis rąnkomis. Tiewaj pagalaus parsi-gąnda pamati nesząnt didelus sziksznas gniuźius su piningajs pripiltus, nes tuokart popieriniu nie-girdieti nebuwa. Tare jam: aj sunajti jau tu ne su gieru daraj, sutrauksi ąnt musu wisu nełajmę. Turiejej iszwogti kami norint tus piningus? Szis atsakie: tiliekiet, tiliekiet, wiresnibe łup mamis, nebieda kad ir mes kartajs iszplieszma. Tujaus piningus su piłstaloi i puodelus pakase. Rita meta pradieje źmones pasakoti kaźiką paszta parjemus, pasztoriu nuszawus ir iszjemus wisus piningus isz weźima.

Girdiedamis taj tiewaj ausis skliauti ir supra-ta kami Gustis tejp apstej piningu gawa. Tuo-tarpu wiresnibe kajp imanidama szilies dasekti wagi, bet ne dasekie.

Po to pripuole pusej metu praejus ir wisęms nutiłus, tare Gustis tiewuj: tiewali tawa buta maźa, prasta źiame, asz kietu nu susieda Jona pirkti namus, westi moteri ir ipatej giwenti. Atsakie tiewas; darik kajp tinkamas. Kajpogi

pradieje su Jonu gauti ir suliga uź asztuonis szimtus musztiniu. Dienaj sąndara atejus Jonas tarė: mes giwenam po ponu, dwars tur žinoti kąn mes darom, todieł waźiuokiem i Płungie kamisorius patwirtins musu sąndąra ir ten akisu pona piningus uźmokiesi. Gustis atsakie, gieraj. Tąn pat diena nuwaźiawusiu, apsakie kamisoriuj Zukuj rejkałą sawa. Kamisorius pamatęs maj-szeli piningu tare: Augustinaj mełdamasis kami gawaj tejp daug piningu? Jug tawa tiewas ira plikis, tąnkiej ir dwaruj neiszsimok? Gustis ti-lieje o szem tujaus dingsterieje bene is pasztą nu-pliesze. Atieme jo piningus o pati lype apkalti. Kłausamas Gustis, bene nuszawa pasztoriu? pirmu ginies, bet paskiaus skiersaj partraukus prisi— paźina.

Wiresnibe tujaus pajeme tiewa ir motiną Guste, iszkase ir atieme paslieptus piningus patius apkałtus nuweźe i Telszius, kami par pusę metu turmoj siediedamis sułaukie dekreta. Tąn isz-pildidama wiresnibe Gusti su łazda, apkała ir iszware piesti i Cyberią, ir dar su wirwi aną parjuoses, wede it ubagas parszeli. Tiewą su motinu su griutiawa su gielźinejs, paswadina i weźtmą ir iszweźe. Tejp wisi iszeje Łuokies kielejs.

Iszejn‘ąnt Gustis didemi buriej źmoniu suszuka: oj motin, motin, kad tubutumi mani gieraj par-płakusi uźpawogima dwiju berlinku tawa; nebu-tumem atei ąnt tokie gała!

Sunaus nieks negajliejos, bet gajliejos tiewu; nes tiewas jau buwa uźkludes asztuones deszim-tis antrus metus ąmźiaus sawa, o motina szeszes-deszimtis pirmusius.

Taj atsitika 1825 metusi ir niera pasaku. —

Pasaka 5. Mikie mełagielis.

Mosiedi parakwijoj Szakalu sodoj iszsigime wajkielis wardu Mikie łabaj guwus, szarpus, pa-sząnkus ir linksmus. Kad Mikie uźklude sekmus metus ąmźiaus sawa, tujaus po triju karalu atwa-żiawa pri jo tiewu kunegaj kaliedodamis. Wienas kunegielis dawe Mikiej sauję rieszutu: szis kłause gieradieje kami gawaj ryszutelu? kunegas juok-damos atsakie: et besiwaźiniedamas po krumus surinkau. Tare wajkielis: bet apsistojus rinkti, ar nepiowe arklu bimbataj? Jug kad rijszutaj buwa, turieje buti ir bimbałaj. Tare kunegielis ar mataj ko is kłaus? tikraj isz to wajku bus gałwoczius. Tiewaj buwa neturtingi bet didej gieri źmones, woz deszimtus metus pradiejusem Mikiej lijpe ganiti karweles. Kaźikumet sulejdes werszelus i kiemą ikisza gałwa i trobą ir suszuka: mergieles jauni swctej ateje! Tris jo seseris jau piłnas mergielis taj iszgirduses: wiena grobe szłuotą ir szławe trobą, antra gałwą sau szu-kawa, trete iszokusi i kamarą su gieresni striup-ki apsiwiłka. Wisas źwilkterieje i zełkorelu o pasitajsiuses łaukie swetems iejnąnt. Bet ne-galiedamas sułaukti iszeje łaukon o pamatiuses Mikię besijuokięnti, kłause: karai tie swetej?

Szis rodidamas i werszelus tare: tasgatis, jug tie giwolelej niekumet cze nebuwo; todieł ira swetejs. Taj iszgirduses mergieles sugriźa i trobą it musę kunduses. — Kita karta szejminaj źardienoj szieną wartąnt, atsprukies Mikie suszu-ka: ugnele deg, ugnele deg! szejmina kłause, kami? szis atsakie: numi. Tulid wisi kiełpłustu skubieje i numą ir atrada ugnelę dajlej ąnt girnu kulu besikurinąnt. Matidamos apgautajs, norieje Mikię sugrobti; bet szis pro durales iszszoka ir juokies.

Dar kaźikumet sutikies bewaźiojęntę motrisz-ką, suszuka: motin, motin, tekinej sukas! szi tujaus apsistojusi iszsirita isz ratu ir wejzieje kas ten dedas su jos tekinejs. O Mikie juog-damos tare: tasgatis kajp apsistojej ir nebsukas. Motriszkie spiaudidama wieł i ratus ilipa.

Matusze nuwede Mikię pirmą kartą spawied-nes: kunegas kłause jo, bene bijejs manęs? Szis atsakie: oj bijaus ir kas gał juoda nebijo-ties? Tare kunegas: tad biek. Mikie pagawes kiepurę sawa, skrije tekięns pro duris, woz motina jau atstej besugawa. Kłausamas ko biegaj? Atsakie: ijk matuszele kunegielis toks baugus, su pliku kaktu, su uźkumpusi nosi, o dar lype mąn biegti, kąn dirbsiu ne biegies?

Nors wisi źinoje Mikię giebąnt apgaudinieti, tecziaus wisumet jam apgauti kłojes. Kaźikumet dienos widu wisęms wałgąnt, ieje Mikie tarsi parsigąndes ir sakie: saule uźtema, saule uźtema. Wisęms iszejus stebieties szis juokies taridamas: tasgatis arne matot, debesis uźslinka saule, ir neb szwijt kajp rejkięnt.

Ganidamas galwijus ąnt Lenkimu linkon, pamate wirus bearąntius ir suszuka: wiłkaj mana karweles apnikai Artojej źambius pameti iszsi-iauže mytus ir skubieje gielbieti; bet atbiegi wiłka nerada o Mikie ratawa juogdamos ir sakie abgawau, apgawau!

Sutikies bejojęnti źmogu suszuka: tiewaj: nosis atkrita, nosis atkrita! Rajtorius tujaus kiba sau uź nosi, atrada tebesąntę, wejzieje arkle nosis ir ta tebibuwa. O matidams Mikię juokąn-tes pasakie, ar nejsi szalęn tu parszeli ir joje tolaus.

Wienas sąmditas wajkielis sugiebieje szauditi ir turieje szaudiklę. Mikie pri jo kamaras prilindęs stajgu tare: wanagas wisztą pagawa, wisztą pagawa! Berniukas tujaus grobe szaudiklę ir iszspruka kłausdamas, kami tas wanagas, kami? o Mikie atsakie: ne nugis bet pernaj po-grobe wisztą perekle. Berniukas tare: kad tu suruktumi su sawa abgautiemis ir sugriźa i kamarą.

Mikie par sawa masinimus tape wisęms ap-sukuo źinomas; todieł nieks jau anam nebtikieje. Wiena karta isztijsu wiłkas įsisuka i jo bandą, szis pagałbas szaukie, bet wiłdamos małuojęnt, nieks neb eje gielbieti. Tuotarpu wiłkas wienaj karwej rijtą iszpliesze o werszi papiowes pawiłka. Namon sugriźes kad wiską papasakoję, uź sawa

mełagistes na tiewa gieraj gawa par kajli ir su lig tuo kartu lowies małuoti.

Cyle Mikies sesuo gieraj mokiedama rasztą, parode kaźikumet jam literas. Szis be kokie tolaus mokitojaus, pats iszmoka dajlej źemajtisz-kaj skajtiti, pirka sau spindintus kningas ir wisu-met i baźniczę neszioje.

Mosiedi baźniczioj pamatęs wąmzdius kler-netomis wadinamus, pats padirba namij toki pat wąmzdi ir iszmoka pusti kajpo węn rejkięnt. Dar poguda pusti patrubocziu su walternu. Po tiewa sawa piedu buwa jo wieto gaspadoriu, wede moteri, sulaukie wajku ir dajlesnej uź tiewa giwena. Par kiaura sawa ąmżi ncdieles dienomis pri wargonu pute koki nor wąmzdi. Dźekonas ir klebonas Dauszinas didej aną uź taj milieje, nekarta czestawoje su graźiu ału ir ispaude i jo rąnką kieletą berlinku.

Oj kad toks wajkielis butu turiejes su kuo i moksłus ejti, butu galiejes didiu źmogu tapti.

Pasaka 6. Gieroi Onele.

Jaunu tebibudamas szwęntą dieną nuejau wie-szieti pri susieda, kami buwa kieleta wajkinu. Rokuojęntes apej wisus dajktus ir dabar apej nekurius kitus, uź wis kajpo jaunęms pakluwa ąnt danties mergiele septinioliktus melus uźklu-diusi, kure wisi wadina gierąi Oneli. Dar jos nepaźindamas, kłausiau kitu jaunikajtiu, pasakikiet mąn mełdamęje diełko apej sawa susiedę szne-kiedami wisumet pridedat gieroi Onele: nejau wisas kitas Ones ira nedoras, tiktaj ta wiena giera? Atsakie mąn Juri: matiti tamsta jos nepa-žinsti, dielto taj kłausi. Daug ira mergielu gieru, bet ta ipatingaj giera.

Wieł tariau: nu papasakokiet ir mąn kąn ana tejp gierą padare? Atsakie Jure: tujaus, tujaus, tiktaj buk kantrus, wienoj waląndoj ne gal jos gieruma apsakiti.

Ne tolie nu musu Skaudalu sodoj ira ukinikas wardu Simonas o jo moters Jonkie. Tuodu tur keletą wajku, bet tarp tu uź wis garsinga ira Onele.

Asz atsakiau: ee suprąntu jau, tur buti graźi, didej jums tink ir dielto aną garbinat.

Jurgis tare: mataj tamsta nejsi kantrus dielto taj neiszkłauses dar pamoksła ejni isz baźniczes ir isz musu ticziois. Atsakiau: nu nu gieraj klausau tamstas pamoksła apej jauną mergielę.

Sodoj gimusi, tejp buwa auginama kajp kiti wajkaj: tecziaus dar łopiszeliej guliedama nie-kumet ne blowe. Noriedama źinsti ar paskiaus walgiti; truputeli pastenieje o matusze suprata ję walgiti noręnt. Nu jos kudikistes lig szio łajka nieks jos nemate supikuses ar susiraukuses. Wi-sumet linksma, wisumet giera, wisumet wisęms lipszni. Nieks ne girdieje aną isztarąnt koki atkakli źodi, niekumet ir su niekuo ne baros. Kie-letą kartu nedors piemuo gaspadoriaus be kokie rejkała, gan skaudej aną uźgawa, szi tecziaus nie żode neatsakie, nej pika, nej tiewams skundies. Kartajs kiti wajkaj jos kajpo lietios ne prilejda pri walgie ar atieme daliką; szi atsitraukusi ti-lieje. Pamatiusi kaźikumet motina tejp aną be topsąnt sakie: o tu Onele diełko newałgaj? Szi neskundies ąnt wajku bet atsakie: et matuszele pawalgisiu, jug tu manęs neuźmirszi. Koki skanini nu ko gawusi, newalgie pati bet nuneszusi matuszej sakie: matuszele padalik mums wisęms wajkams tąn; węnkart walgiti ira skanesi. Tie-waluj ar matuszej i trobą iejus tujaus szi bogina krasę ir tare: matuszele sieskies, nuwargaj be źiguodama. Matuszej ko jeszkąnt szi neliepama jeszkoje, o atradusi idawe.

Noriedama ko nu matuszes, prisimilina pa-bucziawa jos rąnką ir tare: matuszele duok mąn kąn nor, patijk mąn jupelę ar skiepeteli. Ne kłaususi tiewu, sawa rąnku nie płutgali nejeme.

Panorusi sietine, marka, źirniu ar pupu; ligi dali eje pri matuszes ir melde kad duotu. Kartajs neduodant ar sietine rauti nelejdąnt, ne rugoje ąnt matuszes nejgi raukies bet sakie: nu gieraj matuszele rasi kita karta mąn duosi, nugis ir be to apsiejsiu.

Kartajs matidama wargus matuszes, eje tiło— mis pas aną, bucziawa jos rąnką ir tare: matuszele tawi źigiej wargięn, neisipiłk, praslinks nełajmes. Kieletą kartu nuwargusi matusze pabara ję bekokie rejkała. Szi wałąndelę patrukusi, nieszinos pri jos ir tare: matuszele nepik, asz apsirikau, asz kita karta tejp nebipadarisiu, dowinok mąn.

Pasergiejusi matusze ituźus, eje i kiertelę kłaupies ir kalbieje poterus. Motina kaźikumet pamatiusi besimełdąntę suszuka: mełdamoi Onele bene kieti jau gulti ejti kad poterus kalbi? szi tujaus kiełusis lęngwaj tare: ne matuszele asz meldiau Diewali kad tau stipribes priduotu, war-gus pakielti. Pati motina kartkartiems sakie: toks taj ira wajkas ta Onele, jog asz supikusi kajp tikt aną pamatau, tujaus turiu atliźti.

Kokia buwa dieł tiewu, tokie ir dieł wisos szejminas. Niekumet niewienam szirdijs neuźdawe, todieł wisi ir wadina aną gierąi Oneli.

Asz wis taj girdiedamas tariau: ar źinot kąn: jej wis taj ira tejsibe, kąn mąn pasakojet, Oneles tos nerejk wadinti gierąi bet szwęntąi.

Juri wieł atsakie: dabar kąntribes noriu isz tamstas puses; nesgi ne wiskąn iszpasakojau apej Onelę.

Atsitikus kumet szejministiuj susirgti, Onele tujaus pas ji skubieje ir tejrawos bene rejkałau ko? Ne gide, nes giditi nesugiebieje; bet sziau-dinę jo su nąuju szienu prikimsza, dawe drobulę su intwałkałajs bałtajs, pati jam ipatej walgi wire, neszioje pri łowas ir melde kad walgitu. Źiemos łajki susirgus, eje pri tiewu ir sakie: asz esmi swejka, asz ir szaltiej paguliesiu, kie-letą nedielu taj sergąns guł mana wietoj szilimoj. Ir tiewams buwa sunku nekłausiti tokie wajka; todieł tujaus parkiele i trobą, kami Onelej esant nieka ligonij ne truka. Kaźikumet mergiele sąm-dita sunkiej isirga, Onele prikalbieje kad kunegą pamestu ir mokie ję kajp tur tajsities i ąmžiną kielonę. Kunegialiuj su ss. Sakramęntajs apwejziejus mergiele ir mire.

Onele iszgirdusi szunis łojęnt skubiej pro duris wejzieti bene ubagas ejn. Pamatiusi ejnąnt, su dziauksmu prijeme it Zakeuszas Kristu Wiesz-pati. Apginė nu szunu, iwede i trobą, paswa-dina ir jau milinos matuszej idąnt kąn gautu dieł ubaga. Matusze matidama gierą jos szirdi, wisumet kajp rejkięnt pawargusius apwejzieje.

Wiena karta ateje pri ju maźa ubagiele: ap-trukusi, pusbase, nuszaszusi ir giwiu aptekusi. Woz pamate aną Onele apsiwerkie, skrije pri matuszes ir iszmelde kad lejstu tąn mergielę par kieletą dienu uźturieti. Tiewalis ir matusze lejda. Szi tuotarpu iszszukawa ubagieles gałwą,

matuszej lejdąnt sawa marszkinius anaj dawe, nnwede i pirti, apipłowe, jos drabuźelus pałajkius sułope, sawa nagines atidawe, nes buwa szałta, iszpłowe jos marszkinius, papenieje ir iszlejda pro wartus kad szunis ne apniktu.

Truputi paskiaus ligi dali su dziauksmu iwede sena ubaga ir paswadina, Tam poterus bekałbant uźuode Onele ji dwokąnt ir kłause tarida-ma: ubagieli kas tau ira, tur buti neigali ar bu-tinaj sergi? Szis atsakie: ijk duktirele kojes turiu kiauras, pun mana stajbej, o duonas neturieda-mas, walkiojuos po źmones ir su szunimis warg-stu. Tare Onele: seneli ar ne galietumi mąn paroditi sawa kojes? Szis atsakie: ijk duktirele neapweźiesi, tiesiau sakant dwok it majta. Nukąn padarisi tare Onele, apsidrąnsinusi norietio kojes tawa apwejzieti. Mana titis jau lejda priszinikię iszkurinti, atilsiesi pri musu kieletą dienu. Atsakie senis: gieraj, gieraj duktirele, teguł tau Diewas su łajmingu giwenimu uźmok. Parnak-winusi seni iszpłukie Onele sziłtami undinie, paskiaus lijpe mirkiti drungami undinie sawa kojes, pati indą su undeniu neszioje ap-szłuoste jo kojes, dawe skurlotus bałtus ir mink-sztus, senus suskręndusius atswijde. Tejp par nedielę seniuj besimazgojent, pradieje kojes jo giti; nes pasirode dielto ronas įsimetus, kad senis niekumet ju nepłowe. Pastiprinusi iszlejda, o ubagas i dąngu rąnkas kiełdamas melde Wieszpaties pałajminima tems numams ir gieraj Onelej.

Bet kas gał iszskajtiti wisus jos gierus darbus, kad tus kas diena piłda?

Taj atsitika 1818 metusi parakwijoj Sałąntu. Nors tebier jaunitelie, tecziaus girdiejau per-sząnt jau kazikokiem jaunam tiewinajtiuj. Ga-wes ję turies Anioła ne pate. Duok Diewe daug tokiu Onelu!

Pasaka 7.Prąnce Panksztwanagielis.

Par sawa amżią kartkartiems datiriau, źmones suaugusius, wirus iszmintingus juoba esąnt miłaszirdingajs uź jaunikajtius, motriszkoses ir minksztprotius. Mediokle, źudimas pauksztiu ir mu-szimas giwolu: ira taj darbaj priszingi miłaszirdistej; tecziaus uź wis tink jaunęms kajpo pusprotems. Juo tad protas ira silpnesnis, tuo źmogus nedoresnis. Wienu isz tokiu nedoru wajku buwa ir Prąnce apej kuri cze kietu kąn nekąn papasakoti.

Darbienu parakwijoj, Łazdyniku sodoj pri ukinika Ignaciaus buwa inamie arba kąmpinikie Kotre, kuri turieje sunu wardu Prąnce. Ta kajpo plikie augina sunu sawa isz majszele; nes tankiej wajkszczioje par kiemus paszałpas jesz-kodama. Neturiedama kuo majtinti woz aszmus metus amźiaus ejnąnti Prancę iszlejda pri źmogaus kiaulu ganiti.

Bet rasi nori źinoti koks buwa Prąnce? Szitaj pasakisiu. Buwa mąźa auguma, piłwą turieje dideli it bugną su putru pripiłtą, stambi płaukaj jo stowieje ąnt gałwu it szerej, nosi turieje atkragusę tarp akiu parłauźtą, rankas ir kojes juodas wasara nu gierwiu sukapotas. Par pa-wasari kiaules beganąnt burna iszeje i plejkatas, susproginieje it egles źijwie i gałwą isimete giwis su piktszaszejs. Drąnsej galieje statiti aną i kanapius uź bajdiklę. Sermiegielę Diewieje nutrukusę, alkunes iszsikałuses, marszkinius juodus pałajkius, kiepurę linktinelę su awikajlejs pamusztą su szunies pakutromis. Su tu par kiaurą wasarą twilkie nijźus sawa. Zodziu sąkant buwa nuwargintas ir aplejstas wajkas. Ałgos gaspadorius źadieje mokieti wieną rubla uż apwalus metus, bet ir tąn matusze lig łajku atjeme. Kięntieje nemaź wajkas, bet dar daugiesni jo draugies kiaules, kures suartosi dirwosi par kiauras dienas łajkidamas badu stapina ir dabar nemiłaszirdingaj czajźe su witi. Isz prigimimą sawa kiaules gieb lig wiełuma miegoti, nelejdąnt joms iszsiilsieti kruszt ir list. Prąnce ąnkstie anas iszsiwares, nedalejda atsigulti. Woz kurę pamate atgułus ar i purwą ibridus, tujaus płakie ir gine. Padauźe nekarta koję, o du parszelu negiwaj uźmuszes, pasakie wiłką pagawus. Kaźikumet kłause ukinikas moters sawa: dielko tejp kiaules sudziuwa? Szi atsakie, kas tąn źina, tur buti metaj tokij. Iszgirdusi taj sąmdita mergiele tare: ijk motin taj ne metaj bet piemuo dara. Ąns maźus kajp parszelis, bet nedoras kajp szunelis. Pati matiau kajp is gana, musz ir tures uźwerstas par kiauras dienas. Ar neźinot kajp ira piktas, jug mes źode jam isztarti negalem, tujaus szok i akis kajp szirszunas. Iszgirdes taj gaspadorius, pabare Prąnce ir isakie gieres-nej ganiti. Dwileką metu sukakies Prąnce, maź

te pauga bet auksztin paszoka, nes jau pri kita ukinika gane bandą. Dar nebuwa wienas bet bnriej wajku. Tami kraszti źmones kierdiu ne samda, todieł wieni wajkaj par wisą wasarą po miszkus dara kąn tinkamis. Nedoras Prąnce pirmoses pagalaus dienos neparbuwa bebarne. Jo burnas widus buwa ne plautas: barste szim-tajs ir tukstąntiemis kipszu. Antrą dieną jan susimusze su Kazi piemeniu susieda, iłgajniu wisus wajkus parjeme, nebuwa dienos katro is ne susimusztu ir tejp kitęms ikirieje, jog tie nebnorieje su juomi nie biłoti; todieł susitarusis paware ji butinaj ir nebilejda i draugistę sawa.

Tejp atskirtas nu pawasar pradiei paukszti-nieti: kur tiktaj apeje nepalika mede neparwej-zieta, be nier kuremi lizdele. Atrades lizdeliej kiauszius, tujaus iszjeme: rades pauksztutius, beregięnt iszmusze o lizdą iszdraskie. Nors medis buwa i kieturis sieksnius głoudas be szaku, tecziaus szis islinka ir lizdą iszpliesze. Każikumet parsinesze ąnti prikrautą su strazdutejs: norieje kiepti, bet gaspadine swiesta ne dawe. Kiepe jus ąnt ąnglimis ir walgi wajpidamos; matiti ne skanius rada.

Jam bepauksztiniejęnt, giwolej kartkartiems sueje i rugius ir jawus: atradęs iszkadoj gine plakdamas be miłaszirdistes. Każikumet igines karwę i balą nebgiwaj użpłakie. Paskiaus gas-padorius kajli jos nudires atrada wisa nugarą mieliną it pijszą sumusztą. Matidamas taj nudiże

piemenij uźpakali wieł lig mieliniu, bet ir tejp Prąnce nemetawojes.

Aplej namus tejpogi pauksztutej netwieries wisur iszwejzieje, wisur prigawa. Kiemo kriźiuje pradieje źwirbłajtej czirsztioti: szis tujaus su kartali iszsuka ir tare: pałaukiet jus daugiesni nebczirksztiosti nebe lesti kanapių. Taj pasakies: koźna iszżiodi, iszplieszi giwam lijźuweli, jemes uź wieną koję apsuka aplej sawa gałwą ir swijde ąnt źiames. Szejmina taj regiedama sakie: tas wajkas tikrus ira pauksztwanagielis, bet ir wa-nagielis tiek nesules pauksztutiu kiek szis iszźuda. O gaspadorius apej źudima źwirbłajtiu iszsigirdes, paszaukie Prąncę ir tare: laukies wajkas walę gawes, laukies! pakoros tawi Wieszpats Diewas uź tokię nedoribę. Szis apsiniau-kies atsakie: o kam anij kanapius les? Tare gaspadorius o tu dietko tus patius kanapius ga-wienioj wałgaj? Rejk tad ir tau lieźuwi isz-plieszti. Jug tu puru su kanapejs nesiei, kas tau kajt kąn les źwirblej?

Rasi ne girdiejej sziokie atsitikima: Prusu Karalus Pridrikis buwa iszsimanes źwirblus najkinti. Zmoniems pagalaus buwa isakies su źwirblu gałwomis padotkus mokieti. Kas isz to iszeje? Zwirblus isznowije, bet atsirada daugibe kirmiu, wabału ir musułu; kurie jawus ir medius najkina. Susizgribes karalus isz swetimu szalu źwirblus neszina, pakolej wieł iwejse. Wieszpats sutwerdamas żwirblus, źinojęs kąn darus; todieł nerejk Jo istatima gadinti. Uźteks jawu

ir mums ir pauksztelems. To priwadioima isz-kłauses Prąnce, spudina szalęn it meszkutis mur-miedamas, bet nemetawojes.

Wiena siki pamate warnas lizdą, patioj wirszuniej egles sunesztą, negalieje iszturieti — prilipa; bet jam i lizdą sijkąnt, nułuźa egles wirszune su juomi ir su lizdu, krisdamas sugrobe egles szaką, truputi prisiturieje, tecźiaus nukrita it mole łujtas, źegterieje ir sulauźe sau koję. Ił gaj tipsoje pakoł kiti piemenis neiszgirda jo szauksma. Tie susimili, gawa ratus ir parweźe namon. Gaspadorius po kielelas nedielu nebno-riedamas penieti, nuweźe i parakwijes szpitolę, kami par pusę metu guliejes dieł giima pagije, bet palika kliszus.

Paskiaus stoję i bernus, isitijkie sau szaudiklę ir wieł szwęntomis dienomis nowije pauksztius. Pamatęs paukszti wirpieje, tejp norieje giwibą jam atimti. Ligi dali kajpje pirmu buwa nedoru ir atkaklu — niewienas walgis jam netika — niekumet bemurmieima pietu nepawalgie ir nie pri wiena gaspadoriaus metu negalieje iszbuti. Wisęms ikirieje. Norieje wiraj i akrutus atiduoti, bet wiresnibe rajsza neprijeme. Atejes i wira ąmźiu wede moteri, kurę kajpo inamę pri źmogaus patalpina. Pirmojej nedieloj po wencziawu, sumusze moteri sawa — Moters nenorioje pasiduoti — Brajźies it kates; tecziaus po metu gime sunus. Wieł kieletuj metu praejus gime ąntrus. Tejp turieje kietwertą wajku, bet wisi buwa nebilejs.

Wienas senas źmogus iszgirdes Prąnciszką isz tos priźasties wajtojęnt, sakie: netark Prąnciszkąu isz kokie pripuole taj atsitikus, ar atmini kąn tu darej su źwirbłalejs? Tejsinga ranka Wieszpaties uźtika tawa wajkus, bet ir pati uźtiks, jej nepamesi rustibes tawa. Prąnciszkus nuludes nieka nebatsakie.

Kieletuj metu praslinkus, gaspadorius neb-norieje łajkiti sawa namusi moters Prąnciszkaus: wiras uźsijeme ir nelejda kitur dąnginties — kiła barnis — besikiwojent paszoka bajsus apmaudas Prąnciszkuj — itajp dawe gaspadoriuj su kumsti parpat płonimą, tas brinkt iszwirta ir numire.

Tujaus wiresnibe sujeme źmogźudį, apkała ir nuweź i turmą, kami par dwejus metus sie-diejusi, wiresnibe parpłakie su knutajs ir iszware i Cyberią. Toks taj buwa gałas bajse paukszt-wanagie, toks bus ir ejnąntiu jo piedomis.

Pasaka 8. Wajkaj nekłausantis.

Par ąmźi mana daugieł kami buwodamas, atweju atwejejs regiejau wajkus ar taj tiewu ar wiresnibes nekłausąntius: bet niekumet to nema-tiau kad jems tas nekłausimas ąnt giera iszejtu; todieł wajkaj skajtikiet ir imkieties prota.

1. Wiena karta Kretingoj rudinies łajki ejau liptu pagał, par upi Akmeną. Upis woz buwa uszałusi ir dabar newisa, iszwides atskrejęnt i paupi kieletą studentelu, kłausiau kur skubat wajkaj? Wisi tare; szluksztinieti. Atsakiau: kajp galet szluksztinieti, kad ledas dabar źmogaus nepakieł? Szie tare: et mamis pakiełs. Wieł sakiau nepakiełs wajkaj mana, nejkiet ąnt leda, ikristi.

To mana sakima newejziedamas wisudrąn-sesnis szoka ąnt leda. Patemi paszalie kur ledas gulieje ąnt źiami, galieje źinksni źengti, bet netolaus. Tuotarpu studęntelis sukdamos kalbieje: o kąn sakiej negalęnt ejti, szitaj asz ir beszluk-sztinieju. Taj matidamis ir kiti suszoka ąnt leda. Bet nieko netrukus wienas szust ir ikrita i un-deni lig ausu. Po jo ir kiti ismuka it warles i bałą. Woz suskubau pagrobti nu liptu kartalę, kiekwienam prikiszau ir isztraukiau czeźąntius it linu piedus isz markos.

Po to pripuole wisi nieszinos namon, bet gir-diejau gawus stogas, o wieną kieletą nedielu parsirgus.

2. Netolie nu Lenkimu giwen iszmintingas źmogus, pawardi Małone. To sunus rudinies lajki panora ejti i Kurszą gribauti.

Jszsigirdusi apej taj motina tare: wajkali nejk, jug źinaj kad Kursza ponaj ne lejd po sawa krumus swetimęms nej gribauti nej uogauti nej rieszutauti. Gieresnej cze pat aplinkuo pagri-bauk miszkielusi. Sunus nieka ąnt to neatsakies jeme kreżeli su majszelu ir iszeje. Nekłausidamas Małonienes parsigawa par upę Szwęntąje ir gribawa. Nesitikietaj uźeje aną Kurszininkas medinczus, sugawa ji, nuwede i sawa namus, atieme gribus, mazginali, majszeli ir dabar kie-purę. Kietina dar westi i Rucawas mujźę bet szis iszmelde, priwerte parnakwoti o wakara nieka walgiti nedawe. Tiewaj lig nakties sunuj nebgrisztąnt didelej isirupina ir tare nuskięndus. Bet rita meta pamate sugrisztąnti, be mazginale, be majszele ir be kiepures. Motina isz klausiusi jo pripuolu tare: o kąn wajkali ar ne sakiau nejk i Kurszą. Kas tiewu nekłausa, tas ir Wieszpaties Diewa nenugąnstau. Łaj tau bun pamokslu ąnt kita karta.

3. Gret miestele Skirstimone ira upes Nemona płatus paszalis, łabaj smiltietas. Wisumet waj-kams tink smiltis ir kłanaj. Barcziene Skirsti-moniej giwenąnti turieje tretą wajku, kurie tare kaźikumet: matuszele dalejsk mums i smiltiną ejti.

Szi atsakie nu gieraj ejkiet, bet szukszta mąn, pri undens nejkiet. Wajkaj ir iszeje — tujaus prikibą dar dwetas wajkau. Tie wisi nueji; piłstaloje smiltis, wolojes ir kułajtius miet-loje. Barcziene tuotarpu darzą rawieje. Wisu-wiresnesis Juzę, sekmu metu amźiaus, pamates paszalie walti, ilipa, atrada mentę, atstume nu paszale walti ir suszuka: wajkaj sieskiet asz jumis pawaźiosiu. Szie ir pakłause. Juze jau sugiebiej walti walditi, bet nesitikietaj iszspruda isz jo rąnku męntie. Matidamis undeni nesząnt, wisi wienu balsu rąnkieles iszkielę pradieje klikti. Barcziene iszgirdusi bałsą wajku, knioste-rieje, kielies ir pamate wajkus sawa ptisiej upes. Parsigąndusi skubieje pri susieda walti turęnte ir blaudama melde kad wajkus gielbietu. Susiedas wajki pajemes grejtaj sieda i walti ir panokie wajkus jau neb tolij nu Jurborka. Prikabina wajku walti pri sawoses ir parweźe wisus wer-kięntius ir parsigąndusius. Motinas paupie łau-kuses prijeme jus bet gieraj sudawe par pasturgali. Barcziene płagdama tare: ar asz nesakiau nejkiet pri undens, o dielko nekłausiet?

4. Pałągos parakwijoj Kunegiszkiu sodoj gi-wena Jonas pipkinikas. Jo bernas wieł pipką rukie. Jonas turieje du sunu, wienas eje, aszmus, ąntrus deszimtus metus ąmźiaus sawa. Tuodu matidamu tięwą węn rukąnt, gawa kaźi-kami rieszutu: tęwąi gała rieszuta atpiowusiu kąnduołą iszkrapszte, szaliej iszurbina skilelę ikisza i tąn sziauda be nariu, isz sienasi szpesze

kiminu prikimsza rieszutu kiautus, uźdegie ir rukie. Motina neuźkięnte pipkoriu: todieł isz-widusi anuodu besmiłkant suszuka: ir judu dar biauriosetaus su pipkomis, be to jau wisumet pri-rukita troba. Tujaus pagawa anuodums pipkas ir sumete i ugni. Dar priduri: jej asz kumet judu pamatisiu wieł besiterlojęnt su pipkomis, kajli iszpersiu. Sziuodu taj girdiedamu nutiła: rita meta pasistiepusiu wieł tokies pat pipkas padirba: ir gawa skiłtuwus nu wajkie. Bet idjnt Matusze nepamatitu, nueje i darźinę, sulipa ąnt sziena ir uźkure pipkas sawa. Woz ugnis pri szauda prieje, tujaus tas nudegie o rieszutas arba pipka su degąntejs kiminajs wienam ir antram nu-krita i sziena. Dieł krapsztima sziuodu krapszte, bet nesitikietaj beregięnt iszszoka liepsna. Woz patiudu besuskuba nusmukti nu sziena, ugnele apjeme wisą darźinę ir sudegina. Paskiaus spierej dasekie priźasti gajsra ir kajp su wajkajs apsieje... patis numanot. Bet kas gał iszskaj-titi wisas nełajmes isz nekłausima paejnąntes, tukstąntes galietio ju priwesti; todieł wajkaj taj skajtidamis mokikieties prota ir iszmanikiet wisumet rejkięnt kłausiti wiresniuju.

Pasaka 9. Petronele.

Wieszpats Diewas ne wisus wienejp dorajs dara. Wienam sutejk tokię doribę arba cnatę, kitam kitokie pagał sawa tiksła. Petronelej apej kurę cze kietu sakiti uźwis kluwa mejle giwo-lelu, kajp taj patis matiste.

Wewirzienu parakwijoj, ira wienkiemej Taut-kajtejs wadinamis, kuriusi źmones giwen imaningaj. Wienam cze giwenąntem gaspadoriuj gime mergiele ir gawa pri krikszta wardą Petronele.

Ta kudikistej buwa kajp kiti wajkaj: bet uź-kludius anaj kietwirtus metus amźiaus, tiewalis parweźe isz Kłajpiedas kaźikoki stikła indeli i kuri musis galieje iłisti, bet nebsumanc iszlisti it źuwis isz węnteri. Szi iszwidusi musu žudimos, gawa sziaudeli ir wisas po wiena isztrau-kie isz atrugu. Matusze pamatiusi taj sakie: Petronele kąn taj dirbi? Szi atsakie: matuszele, pasigajliejau muselu ir iszgielbiejau skięnstąntes.

Matusze duodama Petronelej walgiti swadina pabłaku ąnt źiami. Szej srebąnt wirałą, maźne wisumet padieje sriebti kate su szunitiu troboj auginamu. Motinaj taręnt kam łejdi węnkart łakti? Szi atsakie: matuszele kad gieri. Tie patis wienoj łoweliej gulieje ir paskuo jos wajkszczioje.

Dasijkusej dwilekas metu, lijpe tiewaj aweles ganiti. Szi ir iszware. Beganidama tejp prijaukina aweles jog ir pawalgiti wakarte sawa negałieje. Woz ąnt kięnselu atsisiedus, tujaus apstoje aweles ir grobste isz jos rąnku kąn turieje.

Rasi tan patę asz matiau, każikumet waźiuo-damas isz Wewirźienu i Wieźajtius. Kad rejkieje namon ginti: ne ware bet tiktaj sakie: bures, bures. Pati eje pirmu o awis paskuo jos it po awęnwede.

Juoba paugusi karwes gane: toms dawe war-dus ir prijaukina tejp, jogiej koźna pawadinta pri jos eje. Niekumet ju neuźgawa. Matidama karvveles ejnąnt kur nerejkięnt użstoję ir sakie: karweles nejkiet cze. Szios ir pakłause. Kaźi-kumet tiewas noriedamas karwę pirkti nuwažiawa i Garzdus ir nusiweźe Petronele. Pamates graźę karwę pradieje ligti. Bet źmogus parduodąns tare: susiedali kad karwe tink gali pirkti: ira giera, pieninga, bet łabaj nedora. Nenoriu tamstas ubgauti, bada, sparda, nelejdas milszti, kietinau jau nełajku aną papiauti. Jej pirksi pigiej atiduosiu. Iszgirdusi taj Petronele tare: tiewali pirk, pirk, bus giera karwele. Tiewas ir pirka. Woz parwedus kad kietiną milszti, turieje kojes suriszti ir gałwą trumpaj prikiergti; bet paskiaus Petronele tejp ana prijaukina, jogiej gieriause

buwa karwe. Nebe sparde, nebe bade. Oj tąn-kiej nedorumas źmoniu, giwolus piktajs dara!

Ząnsis wieł tejp pri jos priguda, jogiej isz jos skrejta lese. Wiena karta Sałąntusi wajką penktu metu źąnsinas su sawa sparnajs uźmusze: bet netejp buwa Tautkajtiusi: Petronele kumet tinkama jeme źąnsitelus, szilde po sawa źąmbu ir dźiaugies su anajs: bet nej źąnsis, nej żąnsi-nas nieka nedare: nes źinoje rąnkosi jos nieka pikta neatsitiksęnt.

Pas kiema buwa darźus ir daug mediu: tusi pauksztelej lizdus nesze. Petronele melde brolu sawa kad nie wiena nekuszintu, tie ir nekuszina.

Kajpo więnkiemiej źwirblu nebąjme tebuwa: tecziau ir tus Petronele priwejzieje. Lesindama wisztas ir źwirblus lesina: źinoje kurs kurio ira tiewu, sunu, bocziu.

Szaltami łajki sniega bajme esant, Petronele ne uźmirsza kurapku ir zujkiu ne tolie giwenąntiu. Atstej nu kiema buwa ubłade: tos uźpakalie barste kurapkoms pełus ir grudus. Iłgajniu tejp prijaukina, jog czepat anaj stowęnt, lese. Każikumet wakarop tas lesinusi pareje blaudama: kłause matusze kas tau rados wajkas mana, ko rieki? Szi atsakie: ijk matuszele kąn ne werksiu, wisugraźęje kurapkielę wanagas mąn matant pagawa, gał tas biauribe ijunkti, ir wisas iszgauditi! Motina atsakie kąn padaris Petronele: kad mili kurapkas miliek ir wanagą. Jug tas pauksztelu ne gaudidamas badu nudwiestu. Gilej źiemaj uźejus zujkiems kajsze i sniegą szakas obelu ir

barste awiźas. Mita tie Wieszpaties Diewa gi-wolelej, bet su Petroneli ne sawinos. Pamatiusis biega nu jos szalęn.

Łabaj didejs jos prietelejs buwa szunis, kurius nu pat kudikistes milieje, o miliedama łakina ir niekumet neuźgawa. Kur węn ejnąnt paskuo jos skrajoje: nelejdamis draugi ejti, nuludi griźa namon ir łaukie parejnąnt. Sugrisztąnt iszwidi: cipe, szokinieje ir kajp imanidami sawa dźiauks-mą rode. Wiena karta ąnt płuda buris cygonu, nakti pagał ilinda i klieti ir iszwogie kieles paltis łasziniu. Źinomas dajktas, cygona klietie ne sugrebes, łauki neb sugausi. Tiewas rupinos, gałwa kase ir sakie: nu kami tus biauribes rasi?

Tuotarpu sabalis atejes pri Petroneles cipe, kiba uź jos źąmbą ir tęnse. Szi tare: ko nori szuneli? Tiewalis taj pamates patare kad ejtu po szunies. Szi ir eje. Sabalis węn i aną źwal-gidamos biega pirmu, nuwede i tunki miszką linkon Ęndriejawa. Petronele par krumą iszwida dumą ir suprata ten esąnt wagis. Griźa namon, pajeme bernus, kurie apstoje paroditą wietą, atrada cygonus be wałgąnt po szrata lasziniu woz iszkieptu. Sugawa tus wałkaczinas, atjeme likusiusius łaszinius, patius apmusze ir palejda. Nier ko stebieties, kad numiszkiej szunis numisz-kius mil: bet Petronele milieje wisa wejsle szunu. Wiena siki tiewas siunte aną pri susieda su rej-kału; szi ir iszeje, be kokie mede. Dar atstej nu susieda namu tebesąntę, sutika tris dideli szunis — rodies kad sudraskis: bet kajp tiktaj szi atsilijpe szunelej mana, szunelej! tujaus uodi-gas wizgindamis pradieje uź kits kita gierintijs ir szokinieti pri jos. Pamati taj namiszkiej łabaj stebiejos ir sakie: ar źinaj kąn Petronele, esi łajminga, tamstą pirmąje tejp musu szunis pri-jeme. Jug mes koźna atejnąnti turem ginioti: ne wienam stajbi parkąnda, źąmbus nudraskie, ne wieną iszwerte, o tamstaj ne węn nieka ne dare, bet dar gierinos. Szi atsakie: rejk szune-lus milieti ir anij milies. Isakimą tiewa atlikusi griźa namon o szunis nie wąmpt neb sakie.

Miliedama Petronele giwi, milieje ir Wiesz-pati Diewą kurs tąn sutwiere, milieje ir žmones. Tejp wisęms itika jogiej nie wiena neprietelaus neturieje. Su toki szirdi nesunku buwa gauti wirą: susieda wienatinis sunus Stasius, graźus wajkina pamilieje aną. O budamas nu jos milemu, be indułtu ir iszmoniu, padawe usakus Wewir-zienusi ir dajlej paliko su węncziawotu. Parietka buwa linksma, gausi ir apsti. Noriedamas tąn apraszimą kajpo pasaką bengti, pasisakitio ir asz ten buwes, stikła batus gawes. Bet asz tu meła-gistiu kiszti ne noriedamas, pasakisiu taj tikt; jogiej girdiejau Stasiu su Petronele dajlitelej giwenąnt, Wieszpati Diewa ipatingaj anuodum łajminąnt ir nieka netrukstąnt.

Pasaka 10. Guwus Węnce.

Ira sakoma: iszmintingiesnis miesta wersze-lis, kajp sodos wajkielis: tecziaus atsirąnd kartajs ir sodosį maźukaj su apwali gałwu, kajp taj pa-matisma.

Zarienu parakwijoj buwa bajorajtis wajkiukas niekuo nedietas bet plikis. Tas neturiedamas sawa tiewiszkieles nunumoje swetimą butą, wede łabaj akiłą moteri ir imaningaj giwena. Po metu dawe anuodum Wieszpats sunu, kuri pri krikszta pramine Wicęntu, augina ji dajlej bajmiej Diewa. Bet patiudu budamu nemokitu ir wajka neiszmo-kie nej raszta nej lankiszkaj. I moksłus lejsti nebuwa kuo, bet Węnce isz prigimimą buwa łabaj moksłus; nes szesztus metus uźkludes, par tris ncdieles rita ir wakara kalbinamas; iszmoka poterus ir prisakimus.

Gimditojej łabaj aną milieje, bet ir negalieje nemilieti: nes buwa rubujlis, skroustus turieje bałtaj raudonus, akieles juodas, plaukus giełs-wus apsukuo galweles garbanotus. Swetimas uź wis motriszkoses sugawuses ji, bucziawa ir ne galieje atsidźiaukti. Dwileką metu sukakusi ati— dawe tiewaj wienam pus poniuj i pasiuntmenes wajkiuką. Cze bebudamas Węnce iszmoka raszta ir lęnkiszkaj kalbieti. Dwarusi tąnkiej wajkaj pasilejd, nes nier kam priwejzieti: bet szis ne-pasilejda, rita ir wakara kalbieje poterus, nedie-lomis kad iszlika wajksztioje i baźniczę, spawie-dojes, buwa ponuj isztikiemas ir nie mażiause dajkta nekuszina.

Juoba paugteriejusi ponas pakiele i pakalikus arba lokajus, dajlej apdare, padieje gierą ałgą ir wisur su sawęm waźioje. Numane Węnce musu źmones par daug esant bilus, wiskąn pa-sakojęnt rejkięntims ir nerejkięntęms; todieł riźos be mełagistes nieka swetimęms nepasakiti.

Kaźikumet nuwaźiawa i Sziaulus: ponuj i miesta iszejus, szis pri dajktu palika. Tujaus atejes źidas kłause jo, kas waźiuo? Szis tare Ponas. Isz kur waziuo? Szis atsakie isz Kur-szienu (nes par Kurszienus buwa atważiawusiu). Kur waźiuojetau kłause źidas? Szis i Sziaulus. Sakie żidas: nu asz taj matau, bet ar tolesnej wa-żiuositau ar grisztau? Szis atsakie: kajp lijps ponas. Dar żidas: nu kas tu toks esi, ejk sau. Szis: negalų ejti, nes ponas lijpe mąn cze buti. Zidas paspiowe ir spudina łaukon nieka nedasikłauses. Wałąndaj buwus ponas sugriża ir lejdos tolaus i kieli.

Panewieżie atsitika nakwoti: ponas paszaukies źida tare, duok mąn ir mana drauguj walgiti, Tas atsakie oj kąn duosiu negut uźszalditos zuwies? Tare ponas: nu gieraj duok tos. Zidas atnesze ponuj du daliku stambios żuwies, o Wicęntuj gujreles. Ponas walgie o szis węn sawoses pri ausies kisza. Pamates taj ponas tare: Wicęntaj diełko ne wałgaj? Kąn taj dirbi?

Szis atsakie: ar źinaj ponali kąn, pirm dweju metu nuskięnda tiewalis mana, kłausu tu źuwelu be ne mate jo undenie? Szios węn atsaka, dar nebuwom gimuses, kłauskies wiresniuju.

Ponas prasijuokie ir lijpe źiduj atneszti tokios pat żuwies, kokie pats walgie.

Nuwaźiawa paskiaus i Wilniu; ponas tejpogi iszeje i miestą, o Wicęntą gaspadoj palika. Wąłąndaj praslinkus, ieje pri jo kaźikoks tarsi pusponis ir pradieje aną kalbinti. Skajtiau sakie tawa pona pasporta ir źinau atważiawus isz Zemajtiu; pasakik mąn kas tęn pri jusu girdieti? Węnce atsakie, iszwaźiuodamu isz Panewieźe girdiejau zwanijęnt su wisajs warpajs, tur buti kas norint numire. Swets tare: bet ne to asz kłausu, asz noriu źinoti kąn tęn kałb źmones? Szis atsakie: źmones ir kunegaj kas rita ir wa-kara kałb poterus. Wieł swets: tu manęs nesupranti, asz girdiejau kad tęn pri jusu źmones sukiła, ar tiesa? Szis atsakie: tikra tejsibe, kajp tikt iszauszt, beregięnt sukiłst wisi źmones. Dar swets: o kąn dirb sukili? Szis atsakie: kąn lijp gaspadorius, wienas ejt arti, kits gien bąndą ir tejp tolaus. Sakie swets: kas tu esi par źmogų, asz kłausu bene muszas pri jusu? Szis atsakie: Sziaulej mudum esant susimusze źmogus su źi-du; bet wiresnibe anuodu parskijde. Tolaus swets tu wen niekus tauzii, asz noriu źinoti be nier pri jusu kares arba wajnos? Szis atsakie: ira, ira. Tare swets: nu to asz ir noriu źinoti kurioj wietoj ir kas muszas? Szis atsakie: mana

pona dwari ira sens gajdis kurs bepartrukie wajawojes su kałakutu, kaźina kurs kuri pawejks. Tare swets: ar tu esi maklorius, ar pusprotis; asz noriu źinoti, ar ne girdiejej bene muszas kami karalej? Szis atsakie: tiesa ne, muszas: ne senej wienas wajkielis ateje pri manęs ir atsinesze kartas, nieko netrukus, mana bugnu karalus, uźmusze łapu karalu; nes manasis buwa trupu arba szwijtału. Tare swets: matau kad su tawi nesukalbiesiu, pasakik mąn, kąn mislij tawa ponas? Atsakie Wicęntas: mislij rito namon waźiuoti. Tare swets: pasakik mąn be ne sziauszas pri jusu ponaj su bajorajs prisz wires-nibę? Szis atsakie: kartajs sziauszas, szitaj mana paties ponas ejdamas pri wiresnibes, szukuo galwą ir susziausz płaukus uź wis ąnt kaktu. Supikies swets tare: kad tu prapultumi su sawa tokiuo sznekiesiu, o taj prakiejktas Zemajtis, nieką negaliejau nu jo dasiźinoti. Taj pasakies nieszinos łaukon.

Swetiuj iszejus beregięnt pareje ponas, o atrades duris su raktu neuźdaritas tare: diełko neužsidaraj, jug taj ira miestas, gał tawi apwogti, bene buwa kas pri tawęs? Szis atsakie: buwa kaźikoks paputźąndis, su raudonajs płaukajs, su kumpu nosi. Suszaka ponas! oj mełdamasis ko is kłause ir kajp atsakiej? Szis papasakoje wisą sawa su juomi sznekiesi. Ponas taj girdiedamas prispaude ji pri sawa szirdies, tris kartus pabu-cziawa ir tare, tu ne pakalikas bet sunus mana esi, ar źinaj kąn jug tataj pri tawęs buwa pirmasis

wagis Wilniaus. Kitejp kalbiedamas, butu jis abwages ir mani ir daugieł kitu. Bet meldiu tawęs kad mąn iszejus uźsidaritumi. Szis atsakie gieraj, gieraj to neźinojau.

Namon sugriźus pradieje szejmina kłausinieti Wicęnta kąn tęn regiejej naui Wilniuj? Szis atsakie: matiau daug baźnicziu bet tos jau buwa neb naujes; matiau źmones oriełką gierąntius, taj buwa nauina, nes źemajtiusi nieks jos nebgier. Matiau Letuwo naujes karczemas, kurios par milestą Diewa irst pri musu.

Kaźikumet ponas nuwaźiawes i Telszius apsistoje pri sawa prietelaus, kurs pradieje ji czestawoti su winu. Ponas biszki jau pasigieres, dawe Wicęntuj rubli ir tare nu ejes pri Rej-mersa pirk uź tąn rubli butełką wina maderas. O ąntrą rubłi duodamas tare; uź tąn pirk saternas. Szis nueje bet wejkiej griźdamas neparnesze wina. Ponas kłause kodieł neparneszej? Szis atsakie po-nali: sumajsziau rublus ir nebźinojau uź kuri kokie wina pirkti. Ponas tare: kad tawi giltine pagautu ejk wieł ir pirk, juog senowiej ne tiek luobam gierti. Szis atsakie gana ponali gierti gana, apsigiersi isirgsi, jug ir su winu apsigierti ira grieku. Ponas nutiła, bet namu gaspadorius weł pastate wina butełką. Ponas jau pasigieres rąnźuodamos kłause Wicęnta koks asz dabar esmi? Szis atsakie: esi it lawas. Tare ponas o kami tu lawa matej? Szis atsakie, o ąntaj kutie kriukno. Tare ponas: taj ne lawas bet kiaule. Szis atsakie ir tamsta nugis maźne toks esi.

Ponas buwa ne gierąns: nu prieteląus ap-girditas kajp namon parwaźiawa, isirga. Paga-laus daktarą ir kunegą westi gawa. Atweju at-wejejs sakie, oj koks asz buwau wąmbra tawęs Wicentaj nekłausidamas, kad butio paklausęs, nugis netipsotio łowo, kajp drijźus po łauźu. Ar źinaj kąn: mataj pats, neturiu nej moters nej wajku, tawi prijemu uź sunu; tu mani mili ir asz tawi milu. Jej Diewas duos pagiti, abudu tiewiszkiej mana buswa ponajs, o jej mirsiu węns gaspadorausi. Atsakie Wicęntas: ponali par daug mani mili dar neuźdirbau tokios milestas. Mel-diu ir melsiu Wieszpaties Diewa, kad tamstą pa-kiełtu. Aszne tiewiszkię bet tamstą pati milu — ne noriu nie tiewiszkies be tamstas.

Kietures nedieles paguliejes ponas, pratarpa, pradieje wajksztioti ir kusti. Kartkartiems Wiesz-patem sakidamas acziu uź pagidima, prisiekie daugiaus neb gierti nie wina. Prijeme Wicęntą uź draugą, abudu giwena tokioj mejliej, kokios tarp wira ir moters ne wejku rasti. Ponas lig łajku uźrasze jam tiewiszkię. Kad moters kar-tajs ponuj neikirietu, Wicęntas pri giwos jo gał-wos buwa węngungiu: o kad tas pargiwenes ąnt źiames septines deszimtis dwejus metus pagirinka; tuokart Wicęntas jeme moteri, su kuri dajlej rasi ir lig sziolej tebgiwen.

Musu źmones łabaj wejkiej koźnam tik ir plep kąn pakluk. Ta pasaka moka nespierej te galęnt swetimęms paroditi sirdi sawa.

Pasaka 11. Melnikas.

Płatelu parakwijoj ąnt upi Bebrungu ira mel-nicze, kurioj giwena melnikas pawardi Szaltis, wokitiu wejsles, bet jau nu sena katalikas. Tas turiedamas kiletą dukteru o wieną tikt sunu; ipatingaj aną milieje. Wajku tebesanti motina uź wis wezdama i baźniczę, giebieje galwelę iszszukuoti ir dajlej apriediti. Kaźikumet melnikienej sunu isz Płatelu baźniczes iszwedąnt, pradieje źmones kalbieti: oj teguł ąnt ko melnikaj iszaugins tąn sawa sunu, nes puosz ir gacznij begała? Wejziekiet kokie jo kiepurele, kokie jupilele ir batelej? Kita karta melnikiene wezdama sunu i Berźorą, ticziomis neszukawa jo gałwos, apwiłka su pridiewini sermiegieli, nedawe niekokiu awału ir klausies kąn sakis źmones. Pakol baźniczioj stipsoje, nieks nieka nesakie, bet iszejnąnt wiena motriszkie statej i akis melnikienej sakie: meldamoi diełko ne ab-gierbej to wajka bęn i baźniczę wezdama? kokie jo jupilele, gałwa neszukuota it kieras, dar basus it szunelis. Argi jau tejp nuplikot mel-niczi bewaldidamis? Szi nieka neatsakie, bet sunus pejkimą girdieje. Dar wiena karta nu-waźiawa melnikiene su duktermis ir su tuo sunu i Płatelus. Paregiei anus źmones bałsu pradieje ticzioties sakidamis, ar matot melnikienę su waj-kajs: koks weźęms, koks arklis, kas par apdaraj? Tikraj i ponus iszeje; ne wełtuo i melniczę nu-waźiawus is dides mierkas jem. Girdieje taj wisi wajkaj ir nieka neatsakie. Parwaźiawes sunus guodies tiewuj ąnt źmoniu taławiku, o tas tikt szwipteriejes nieka neatsakie. Rudeniuj atejus ir bajmej purwa atsiradus, wienos pertniczes rita sakie Szaltis: sunau kietu szęndien nukakti i Płungie, turiu kąn nekąn pirkti; kielauswa abudu. Szis paprates tiewa kłausiti atsakie; gieraj. Tujaus po pietu Melnikas apmowa su kamunomis arkli, kuri wieną teturieje, su tuo ir su sunu wedęns iszeje. Beregięnt sutika źmones jau grisztąntius isz turgaus kurie sakie: meldemuoju ar judu prota pritukotau, puma daugibe o arkli turiedamu nejojetau? Tęms prawaźiawus tare tiewas: ar girdi sunau: pejk wedu kad ne jojau; todieł asz siesiu i arkli, o tu ejk piesti. Woz taj padarius wieł sutika kitus źmones, kurij tare: ar matot, dar źalukas tiewas jo, o siłpnas wajkas tur bristi, kas ano par protas? Tęms wieł prawaźiawus tare Szaltis: nu sunali siesk tu asz piesti brisiu. Tejp ir padare. Pusmili nusigawusiu, dar sutika źmones, kurie sakie: nu ir cze protas kajp awina, wajkiesą paswadines i arkli, pats męn moli. Tęms prawaźiawus tare tiewas: tur buti wedu ne gieraj darou, sieskiau abudu ir jokiau dwisiedajs. Tujau susiedusiu joje o sunus kad twirtesnej siedietu apsikabina tiewa. Nieko netrukus kietwirtą kartą sutika źmones, kurie juogdamos klegieje: ar matot,

bejojęntiu susikabinusiu kajp warles pawasari, ar ne pamestau biauriotijs ir arkli sułauźistau! Tus pralejdes tiewas tare: sunali ar girdiejej, pejk wedu uź taj kad susikabinow. Siesk tu ąntrejp ir prikałk sawa nugarą pri manoses. Szis tujaus ir atsisuka ąnt uodigos, bet i nieka neisikibes negalieje pasiedieti, swira żiamęn; todieł parijtes arkle uodigą turiejos. Beregięnt ąntwaźiawi źmones, ka ka ka prasijuokie ir suszuka: ar matot toki joimą? wienas tare: pirma karta ąmźie sawa regiu tejp jojęnt.

Dienu ne metu nujoje sziuodu i Płungie, ten parnakwoje, o rita meta dajlej sugriźa namon, nesutikusiu niekokie źmogaus. Nedieles diena po pietu suwadines tiewas wajkus sawa tare: wajkalej be spiedamas noriu su jumis pabiłoti. Matiau kajp jus isipiliet papejkti Płatelusi: tau Karolau skundąntes nieka neatsakiau; nes matiau jumis tebesant wajkajs ir nepaźistąnt źmonių. Kad juoba paźintumi ticziomis iszrinkau turgaus dieną, iszjojau dar po pietu kad daugiaus wiru sutiktumiau. Kąn tie sakie, pats girdiejej, kajp nediedamos, ne sumanieu jems itikti. Wienok źinokiet jog źmones niera pikti, bet pardaug bili. Gieraj ar ne gieraj, iszmintingaj ir neiszmintingaj; tur apej kitus kąn norint pasakiti. Sznek ne apej mamis wienus, bet apej wisus, apej kits kitą.

Girdiedamas taj Karolus tare: bet tiewali kajp rejk giwęnti ąnt źiames, źmoniems wisąn ąnt pikta wertąnt? Tiewas atsakie: sunali par kiaurą ąmźi tawa maź te kłausikies o niekumet ne

tejraukies kąn apej tawi kałb źmones. Kad nenoriedamas kąn iszgirsi, tujaus źwełk i sumenę sawa, jej ta iszmetinie tau tokię idą, kokię uźduod źmones; kuowejkiausej metawokies ir sa: kik, tejsingaj źmones sznek; nes kałtas esmi. O sauźinej tiłąnt, prasijuok iszgirdes kąn, nutiłk ir sakik pats sawiej; kartajs ir asz apej kitus pakałbu, ko cze stebieties kad ir kiti mąn neparlejd. Tejp daridamas giwensi dajlej tarp tu patiu źmoniu ir ne skajtisiju uź nedorus.

Pasaka 12. Senelis.

Warniu primiestiej giwena parkarszes senis daugiaus szimtą metu turis pawardi Kiejstutis. Turieje du sunu: wieną Jokubą asztąntą deszimti metu ejnąnti źiźa ir wobeli o ąntrą Tamosziu sekmą deszimti bęngąnti. Tuodu jau turieje wajkus ir wajku wajkus.

Tamoszius pri kurio senis tiewas karsza; pradieje statiti trobesį: iszwede sienas, kazilus pakiele ir lotus prikala. Kietina jau stogą kłoti, ilginiu gan turieje bet truka maźmožiu, kartalu ir źilwietiu, todieł tare sunams sawa: tu Juzi ejk ir parneszk źilwietiu pripiowęs. Tu Kazi nuwaźiawes prikirsi kartalu ir parweszi, o tu Ąnti ejk i łazdinies prikirsk łazdinu łąnkams, nes nu nekuriu werpelu tie nukrita, parweźk kieletą ąnźiuołalu, kietu ratus dirbti o neturiu asziu, rejk ju tejpogi griebiu dąntęms jug wasara neb tolie, ne tuokart łajkas tajsiti kad jau rejk ejti i piewą. O tu Joni nuejk cze i Jonusza miszką ir priplieszk łunku; mataj pats darzaj maźi nier kami kanapiu sieti, o wirwiu pri giwenima rejk ir rejk. Atsakie sunaj: bet tiewali jug mes miszka neturem, szioj gadiniej wisi turęntis ginio; todieł kajp mes ejsma ir kami taj wis gausma?

Atsakie tiewas: rejk ejti ir waźiuoti nakti pagał, dabar naktis ira swieses, matisti. Dar tare sunus: tiewali bus taj wagista, gał mamis sugauti imuszti ir dar lijpti kad uźmokietumem. Tare tiewas et ko cze wejzat, jug mes nu sena wagam o wiena tikt kartą tedasisekie — jug jej sugaus uźmokiesma, o jej nesugaus, musu łajme, Wis taj Tamosziuj sakąnt; girdieje senolis ir tare: wajkalej pakłausikiet mana plikos jau gałwos, asz jums pasakisiu kajp mąn rodos.

Pirm mara metu kajp mąn tiewas mana pasakoje, nebuwi dar, nej Gudelu, nej Godelu, nej sodos Pałukszte, nej Kujajniu, nej Miźejniu, nej Widmąntu, nej Szauklu. Miesteliej buwusi dwi baźniczi, abidwi medini, wiena S. Aleksęndras, toj patioj wietoj kur nugis, ąntra szios dienos simunaries wietoj. Dar buwi namaj szesziu kanauniku ir wisa pro wisu trisdeszimtis giwentoju. Jsz tu wienas, buwes mana bocziu ir giwenes netolie nu tiłta.

Apsukuo buwi: tris kiemaj Szarpatiusi, szeszi kiemaj Gintiłusi ir dwaralis Pałuksztis. Kur szendien ira Kujajnej, Karkliszkiej, Grauźaj ir t. t. niuksojusis tąnki ąnźuolinaj ir lijpinaj.

Metusi 1710 Zwiedu biauribes uźnesze mums mara, kurs par trejus metus bajsej iszretines źmones. Warniu miesteliej szeszi giwi beliki, pęnki wiriszki o wiena motriszka — tarp tu ir mana boczius. Gintiłusi uźlikies wienas źmogus, Pałukszti dwari ir Szarpajtiusi, po wieną jauną mergielę. Ijkiet wajkajtej neduok Diewi tokios gadines besułaukti. Karwes saka, wakarop namon sugriźuses baube kad kas miłsztu o cze nebibuwa kam milszti. Źmones wieni iszmire, kiti isisłapsti po miszkus, bet nu smerti pasisliepti negalieje. Woz kurem nakties buwiej susirgus, swejkij aną pameti, nieszinos tolaus, nekurij ir karwes su sawęm warinieje kad piena turietu. Wasaras łajki nieks nesupjowe sziena, rudinop rugiu retaj kami tesurinka, o wielaus nieks tu nebipasieje. Ziemaj atejus iszdwiesi badu karwes su arklejs. Szunis woz nesproga be ridamis mejsą. Majtas ir kaułaj wisur kłasodamis dari bajsi twajgą. Ikiszes nosi i kokius aplejstus namus tujaus pajutaj dwokąnt, nes tusi takszoje kieletas numirielu nu sena nełajdotu.

Źinodama taj wiresnibe paskire Warniu parakwijoj kieturisłajdius: pasiudina jems kajlinius, kiepures ir pirsztines isz neiszdirbtu werszinu; nes pri tokiu kajlu nekiba mara liga. Bet jej ir łajdius dasilitieje numiriele ar sergąnte bepirstiniu; tujau gawa maro woti. To nugąnstaudamis nukaldinos sau gielźies kiebeklus ir dides reples, su tomis pabukliemis ritina kunus i weźimą. Tie biszki apgierbe paszalus, bet du ir ju mire Warniusi. Rudinies łajki maź kas te pasieje rugius; todieł 1711. metusi kiła bajsi badaj, tariem jau ir źmoniu wejslą iszgajszęnt. Metus 1712. nebtekus źmoniu ir maras pasibęngie. Po tokiu nełajmiu pradieje źelti wisur medej: iwisa daugibe medes pauksztiu. Asz dar atminu jog negaliejom i ganikłas iszlejsti karwelu, tujaus ar meszka użmusze, ar wilkaj sudraskie. Uź wis wersziu ir kumelu nieparoditi ne galiejom.

Tare Tamoszius: o kajp elgieties tiewali? Atsakie: tąn jaunumenę łajkiem pri giwenima apłuokusi ir dabojem. Tare Tamoszius: o gal-wijems iszdwiesns kami tus begawot? Atsakie senelis: mataj sunali Zemajtiusi neblikus źmoniu ant płuda Prusaj, kurie paskire sau tinkamoses aplejstas butas, isikure ir giwena. Tie atejdamis atsiware ir giwolelus, nu tu pirkinieje ir likusij źemajtej.

Tare Jokubas o diełko ne szaudiet tiewali medes pauksztiu? Atsakie: sunali kas turieje szaudiklę, szaude. Szitaj Pałukszte dwarali Etmonas Katkiewicze buwa atidawes kanaunikuj Pietkiewiczej, to dwariszkis nuszawa meszką gret dwarale. Kałwali ta ir lig sziolej teb wadinas meszkos dirwonu.

Bet kas iszszaudis: asz pats kaźikumet ważiawau i Sterwą źwejoli ir matiau biegąntius asztuonis brijdius. Stirnas pasterwe karklinusi, szokinieje it musu oszkas. Wiena karta bałoj uź szios dienos Grublauskiu ąntejau szernus, dar szernione su parszelejs besiwadiojęnti. Mani iszwidusi pradieje purstioti, asz parsigąndau ir pabiegau.

Iłgajniu pradieje źmones wejsties: kirta medius ir ten pat degina kad galietu szmoteli źiames iszari grudą imesti. Kiełmaj uźwis ąnźuołu ir deginąnt iłgaj dar klude źąmbi. Toj gadiniej źmogus kiertąns ir weźąns medi, uź gieradiei buwa skajtomas. Diełto taj ir lig szios dienos žmones tares ne grieszii medi wogdamis, bet mąn butinaj kitajp rodos. Matot patis nugis karaliszku giriu nebier o kurios tebibutu ira didej gienamas. Bajoraj ar szejp jau źmones, maź ju beturiedamis, patis sau łajka. Jej szitaj źmogus mede nełajkitu, galietu, tąn szmotali źiames arti ar piewą padirbti, tejp gautu pełną, kurio augindamas miszką netur, o tecziaus kas meta karaluj ar ponuj mok piningus uź sawa źiamę. Eglu, alksniu ir berźu rejkałau szilimaj, uosiu ir ąnźuołu padargaj. Augięn szitaj ąnźuołali par tris deszimtis metu ir tares isz jo kąn padirbsis, o jus nakti ilindi wienoj wałąndoj su pjukłu iszpiaunat, argi gaspadoriuj szirdis neskaud? argi jam neiszkada? Jug ir tu Tamosziau aplej kiema pauginaj kieletą medelu, o kad kas nakti atejes iszpiautu, ar tau tiktu? Augięn źmogus lijpas, tares isz ju gausęnt jo biteles medaus, o tu słaptu iszpiausi ir bepaliksi patius kaułus, argi nepadaraj par taj iszkadas? Nuwaźiawes i swetimą girę prikirsi mediu weźimą, nuweszi źidams ir gausi koki pusąntrą rublaus, o tu piningus uź swetimą medi imdamas, taris ne darus kriwidas artimuj? Argi ne tas pats butu kad jautuką swetimą pawogies parduotumi? Tamoszalau ar i swetimą klietę ilindis wogtumi, ar i swetimą krumą, wis tas pats ira: Dielto taj labaj pasipiktinau girdiedamas tawi liepąnt wajkams ejti wogti miszką. — Nedarikiet to: nes ir wajkus iszmokisti wogti ir ant suda Wieszpaties Diewa atsakisti.

Tare Tamoszius: bet tiewali kami gausma, kartales, ąnźuołalus ir łunkus? Atsakie: o kami gawot rąnstus trobesiuj? Tare Tamoszius: pirkau. Senis atsakie: nu gieraj pirkies rąnstus, pirk ir kitąn rejkalingą. Tuokart Tamoszius uźgine wajkams wogti ir iszeje pri Jonusza pirkti ko rejkięnt. — Senolis jau norieje bengti sawa pamoksłą bet Kazi priejes pabucziawa jo ranką ir tare: boczelau, didej mums patika tamstas pasakoimas apej Warnius, be neźina ko dau-giesni? Atsakie senis: dieł źinoima źinau, bet taj naui jau dajktaj. Tujaus Kazi, Juzi, Anti ir Jonis už kits kita sakie: nu gieraj gieraj bocze-łau kad ir naujus dajktus papasakok mums. Tuokart boczius atsidwieses szejp prabiła.

Wajkalej jus niemaniti nenumanot kajp cze Warniusi buwa gieraj giwenti senoj gadiniej. Mes buwom Wiskupa źmones, kas meta isz gi-wenima mokiejom po du ar tris musztinius, ir padumiu szesztoka. Metusi wiena karta luob at-waźiuos kamisorius Wiskupa, iszrinks tus piningus ir daugiaus par meta nebregiesi pona. Miesta pardietiniu buwa Burmistrus, kuri luobam patis iszrinkties. Kam susibarus ar susiprowojus, cze pat luob beregięnt ir parsuditi. Tejpat buwa źmoniems gieraj wisusi walstiusi karalaus ir ku-negu. Wisi buwom walni, tu kwaszportu nie-žinoti neźinojęm, nors kas meta waźiawom i Tyłźę ar i Kłajpiedą. Pagalaus ponu nebuwa niekami cze Zemajtiusi girdieti spaudąntiu žmones. Neźinojem kas tie ira akrutaj, nes karej kiłus, bajoraj tikt sieda i arklus ir joje musztijs — o mes nuto wisumet buwom luosi.

Dar senoj gadiniej nie buwa nie paklausajs wagiu; nes jej kas ką n pawogie; tujaus wiresnibe ji kore. Retaj te girdiejem apej palejstuwistas; bet źmones tuokart giere be kokie protą. Kielets mana paźistamu cze pat Warniusi sudegie oriełkoj.

Mana ąmźiej isimete źidaj Warniusi. Wiskupuj Staponuj Giedrajtiuj lejdąnt pirmasis Mauszus pastate karczemą. Paźinau ji gieraj, turieje barzdą źiłą ir iłgą it szłuotą. Tas pritraukie daug kitu ir beregięnt iwisa it błakies łowoj. Pradieje pirkinieti nu musu kataliku butas o palęngwaj ir wisus isztrieme i pamieste bałą. Ruzokas ir Zaulus pastarii pardawe, tebsiturdu Jszlinskiu ir Mąstawicze, bet ir tie nebiłgaj bepatwers. Zidaj kartkartiems sudegina Wornius, musu źmones tujaus pradieje anęms boginti rąnstus. Jr kąn luob gauti? Uź egles rąnstą i miesta atwesztą, berlinką su pęnkiejs skatikajs, už ąnźuolą su kieturejs arklejs weźamą timpą; (36 groszy) uź mediu weźimą berlinką ir tris skatikus; tasgatis Gintyłaj iszkirta wisas sawa ganikłas ir źidams pardawe. Kałwas ąnt Telsziu linkon, kur szęndien giwen Kaźdajlis, Dargis, Wasilauskis, Budgienis lig pat Reszkietas uźauguses buwa su didelejs ąnźuolajs, tus wisus musu źmones iszterioje ir pardawe źidams. Jej kurs kanaunikas gine, ąnt to szaukie, kajp ąnt bediewe. Cze nebtekus weźe isz Reszkietines gires: jug ir medine baźnicze su tos gires rąnstajs ira padirbta. Nebtekus mede iszmusze lig pastaroje ir webrus kurie pareszkietiusi sawa trobas lub statiti.

Bet kąn cze butus pasakoti dajktus, asz maudamas apsieimą jusu su mediu, ne suprantu kąn mislijet: szitaj pawasarejs welienu ne kasat, waźiuojet sze ne cze ir grobstot wirbus, su tajs twerat tworas ir darźines. Ziemaj atejus wis taj sukurinat ir tuo sziłdaties. Antrą pawasari wieł kiertat wirbus tworoms. Iszkirtot butinaj miesta ganikłas, ne bier uksmies, ne bier nie driegmies, karwes nebtur kami ir nu musu apsiginti, pliką ganikłą saule iszdegięn, paliekt kajp kulnis plika, giwolej badu dwes. O tuotarpu szie kiert ir kiert likusiusius kadagielus it beprotej. Kiti wieł skięn piewas ir tares patajsisęntis; tuotarpu neb-gaun nej sziena nej mede. Giełtonas kierpes pakiłst ir nebiera ko piauti. Asz bęngu ąmźi sawa, pargiwensiu; bet kajp jus ir jusu wajkaj apsiwers be mede; to nesuprantu.

Pasaka 13. Magde.

Kąn kita karta gidiejau apej motriszkię war-du Magdi, kietu cze papasakoti; jej tink parskajtik.

Ne źinau kami ta gime ir auga; tikt numanau ję giwenus ne ąnt mienesiu bet ąnt ziami ir dabar Zemajtiu kraszti. Tiewaj Magdes kajpo pliekiej woz paugturiejusę iszlejda i sąmdinikies susieduj sawa. Tarnawa bepapejkima: buwa swej-ka, darbi ir graźi. Liepama kur ejti nemurmieje, nej raukies. Niekumet wełtuo netruka, wisąn padirbti sugiebieje, walgis wisados anaj tika, be gaspadoriu iszejusi pri darba tejp dirba kajpje tems matant. Kitus kad dirbtu ragina, slinkius matidama sakie: kas ne dirb, taj ne wałga ir ałgos nejem. Su szejminu niekumet nekiwojes, pikta źode nie i wieną neisztare, nebuwa plusz-kie, giwolu nemuszinieje, poteru nej rita nej wakara neaplejda, i baźniczę wajkszczioje, kas mienesi spawiedojes ir didej milieje wajkus gas-padines sawa; Todieł taj łabaj itika: wisęms ta sakies ąmźie sawa dabar neturiejusi tokios mer-gieles kajp Magde.

Susiedusi buwa wajkina: jaunas, graźus, turtingas, giwenus wienkijmiej. Tas girdiedamas garbinant Magdelę, pradieje pri jos ar-tinties, wiena karta atnesze anaj rieszkutes rieszutu, kita karta pirka didi it naginę medau-nika, isz baźniczes parejnąnt pri jos kiba ir lidieje lig pat namu; źodiu sakant pamilieje ir suprata Magdeles szirdi ąnt jo linkstant. Kaźi-kumet ir isztare: Magdele bene norietumi manu buti? Szi tikt prasijuokie.

Wiena karta buriej kitu jaunikajtiu juokuodamas tare: ar źinot kąn, asz kietu imti Magdelę uź moteri. Szie atsakie: et juokuoi sau, budamas uź mumis wisus turtingiesniu imsi sąm-dinikię; ne jau cze nier gražiu ir pininguotu tie— winajtiu? Tare jaunikajtis: mąn rodos kad asz aną wedes dajlej giwensiu; nes ira darbi ir iszmintinga. Kiti juokdamos atsakie: kad ira darbi, tas rots tiesa, nes trauk junga it kumele pakin-kita; bet tos skiełbamos iszminties mes nematom. tas negut reg, kas mil aną. Bernelis tare: asz jums darodisiu kad ira bukli.

Tujaus wienas uź kitus juoba augies waj-kielis, pasiszawa i pirszlus. Tare bernelis nu gieraj buk pirszlu, bet tawi pakars par pariet-ką. Szis atsakie: nu korima iszsisuksiu bet patripsma ir paszoksma kajp węn rejkięnt. Liepsiu su gielźiu pakalti kulnis sawa batu. Tare Jonas (toks buwa wardas jaunoje) nu pon pirszłali nuneszk Magdelej szius tris wirtus kiau-szius ir pasakik idant isz ju iszperintu wisz-titius parietkaj. Szis jeme ir nuneszes pasakie kajp liepamas. Mergiele atjemusi kiauszius iszsieme isz putras szauksztą kroupu suwinioje i łakateli ir idawe pirszluj taridama: tejkies nu-neszti Jonuj ir melsti kad tus kroupus pasiejes iszaugintu mieźius wisztitems lesinti. Pirszlis sugrįźęs pri kitu tare: isztiesu ta mergiele tur protą, jug asz nebutio sumanęs tejp wejkiej priderąntej atsakiti, o ana beregięnt.

Wieł Jonas nusiuntina tris sawa płaukus taridamas: te iszaud isz tu plauku drobes trisde-szimtis mastu. Tus nuneszus szi iszłauźe isz szluotraźe tris wirbelus ir tare, tejkies tamstali nuneszti tus Jonuj ir pasakiti, kad padirbines isz tu stakles man atweźintu.

Dar tare Jonas pirszluj mełsk idant Magdele atejtu i namus mana; nej diena nej nakti, nej plika nej apsidariusi. Pirszluj taj pasakius, szi tare, gieraj atejsiu. Kajpogi rita meta su marsz-kinejs, su sijonu ir kwartugu apsiwiłkusi nueje ir tare; nu asz padariau ko noriejej ir kajp no-riejej, bet ir tamsta padarik kąn asz liepsiu. Atwik pri manęs: nej piests nej waźiuotas, nej wienas nej dwijau ir atneszk mąn brąngi bet neikandamą, apwali bet nepłokszti. Szis tujaus ko nor Magdele suprates atsakie, gieraj pada-risiu tejp.

Kieletą dienu pralejdes, surinka ne du, bet buri jaunikajtiu, wisi ne waźiawa bet sieda i arklus, nujoi padare sąnderibas, ir ąntmowe ąnt jos pirsztą, apwali bet nepłokszti, brąngi bet neikąndamą auksa źiedą. Pri apraszu atejus tare jaunasis. Magdele: tu turi protą, noriesi manimi walditi; todieł kad nebartu wiawos, padiekiau sąnraszusi taj, jogiej tu niekumet ne kiszis i mana rejkałus, o jej kumet kisztumis turiesi griszti pri tiewa. Szi atsakie padiekiau, ir uź-rasze taj. Wiskąn pariedi padawe usakus o po triju nedielu buwa suwęncziawotu.

Prade moteristes łabaj rąnku eje, milieje wie-nas antrą ir nieka anuodum netruka. Ponas matidamas dajli elgimos Jona, pakiele aną i waj-tus. Kaźikumet bewakarojęnt pakłause Jonas patios sawa taridamas: ar paźisti musu nedorą susiedą Bałtramieju, kurs mani skunde ponuj? Szi atsakie: paźistu. Patark mąn ko galu wil-ties nu jo? Szi atsakie nieka giera negali wil-ties, negut pikta; jug ąnt akmeniu nieks gieras ne aug — o nedoru źmonių szirdis ira it akmuo.

Po kieletas dienu wajtas su pati waźiawa pri pona, kieliej atradęs besibarąntius źmones kłause kas jums ira? Wienas atsakie: szitaj wajtali mana kumele atwede kumeli, kurs atsigule ąnt swetimu rekstiu, dabar pons rekste atjem nu manęs kumeli ar tejsingaj dara? Wajtas norie-damas datirti be ne kiszes i jo sudą Magdelina atsakie: et kieno rekstis to ir kumelis. Moters szwipterieje bet nieka ne sakie. Jszgirdes apej taj Bałtras nuskrije pri pona ir ikisza lieźuwi taridamas: oj tataj ponali koki mums dawej waj-tą—kajp is tejsibę dara—ir papasakoje jo sudą apej kumeli. Ponas prasijuokies nieka ne atsakie.

Kita rita waźiuodamas wajtas, pamate Bałtrą be tąnsąnt tinkłą ąnt kałwu ir kłause kąn taj dirbi? Szis atsakie źwejoju. Tare wajtas, bene isz prota iszejej ąnt kałwu źwejoi? Bałtras tare ee: jej rekstis gał kumeli turieti, diełko negał buti źuwis ąnt kałnu? Wajtas nieka neb atsakies nuwaźiawa pri pona ir pasisakie diełko ne gieraj sudije, dar pridure, jau źmoguj uź kumeli uź-mokiejes.

Kaźikumet wajtas liepe sawa bernuj pawariti i dwarą dwileką piowieju. Iszgirdusi taj moters, patare bernuj, kad ne wiriszkus bet dwileka mo-triszkuju pawaritu. Szis tejp ir padare. Waj-tiene atejusioms liepe dwara darźus rawieti. Pamates taj Jonas meties pikti, bet pati tare, duszelau rauti ir piauti źoles, wis tas pats ira, bet piewas nepragajsz, o darzaj nerawieti pra- gajsz. Apmaudingas Jonas tare: jug tu nekieti-naj niekumet kiszties i rejkałus mana, todieł nugis griszk pri tiewu tawa, dalejdu tiktaj tau iszweźti isz mana namu dajktą uź wis tau tinkamą: Szi matidama wirą apmaudingą, nie źode ne atsakie.

Wałąndaj praslinkus wiras atliźa o moters tare: Jonali noriu i susiedus waźiuoti, liepk arklus pakinkiti o rasi ir pats waźiuosi su manem? Szis atsakie: gieraj, waźiuosiu. Moters tiłomis patare waźniczej kad tiesiau waźiuotu i namus jos tiewa. Szis tejp ir padare, beregięnt Joną su Magdelinu nuweže i menkus namelus. Moters iszsiedusi tare: nu duszelau aplėjdau namus tawa ir atsiweźiau milemiausi man dajktą tawi pati: todieł giwenkiau cze, o tawa buta łaj bun kajp tinkama.

Tuokart susizgribes Jonas pasigadije su sawa moteri, parweźe wieł ję i sawa namus o su lig tuo kartu nieka neb dare moters nekłausęns. Dawe paskiaus anuodum Wieszpats pęnkietą wajku, wisi buwa riebi kajp rubujlej — motinaj pieną pakajtinus arkoszę iszwirus beregięnt parjeme. —

Pasaka 14. Diewobajmingas wajkielis.

Wabalniku parakwijes giwentojej ira diewo-bajmingi, maźne koźna soda tur sawa kopliczę i kures wed kunegus ir mełdas. Tos parakwijes Dumblunu sodoj, iszsigime kaźikumet łabaj gieras wajkielis, wardu Sime. Uźkludes aszmus metus ąmžiaus sawa, kiauraj jau mokieje poterus, aktas, prisakimus ir katekizmą. Dajktus tikieima suprata it senas wiras.

Gan buwa sargalotas, wejdą iszblieszkuse, płaukielu bałtu; dajłus bet siłpnus. Pati motina ne wilies iłgaj aną pateksęnt. Wakarajs atsi-kłaupes meldies lig wiełuma. Kartajs motina jau pramiegojusi atradaji tebsimełdanti ir lijpe ejti gulti. Szis tujaus kielięns tare: kad lijpi ejnu; bet mąn rodos busęnt gan łajka miegoti grabi.

Nuwestas i Wabalniku baźniczę kajp atsi-kłaupe ir sudieje rąnkieles; meldies nepakrutin-tas lig pat gała didiuju misziu. Motina bijodamos kad neiszwirstu lijpe atsikielti. Szis tujaus ir kielies, nes źinoje matuszes rejkięnt kłausiti.

Wiena karta besimełzdamas baźniczioj, pa-kiele akis i dąngu ir pamate ąnt krąntu baź-niczes besiedęntiu du welniuku. Wiena besitu-rinti jaute kajli naujej nudirtą o ąntrą su giel-źies płuksnu berasząnti griekus źmonių baźniczioj papilditus. Simej besistebąnt kipszus prirasze wisą kajli: nebturiedamas kami berasziti, su sawa łąndejs dantimis ikąnda paszali kajle ir tęmpe, antrus welniukas tęnse isz priszingos puses, bet besidarbuodamas nukrita źemingalwiuj ąnt grindų baźniczes ir nułauźe sau wieną ragą. Tam stajgu kajli palejdus ąntrus idauźies pakauszi i murą. Wajkielis matidamas tąn pripuoli, prasi-juokie ir daugiaus neb regieje welniuku; nes juog-amos baźniczioj, sugrieszije.

Susizgribęs melde matuszes kad pirmą kartą westu ji spawiednes. Ta wisako gieraj iszmo-kiusi; nuwede. Spawiednę bęngąnt Sime tejp bałsu pradieje uź sawa griekus werkti, jog kune-gielis turieje tilditi. Po tos spawiednes wieł daj-lej elgies it szwentas.

Kajpo wajkielis wisumet milieje arkłus ir norieje turieti sawa źirgieli, bet tiewalis nedawe. Kaźikumet Sime ejdamas par krumą, sutika jau-nikajti bejojęnti su graźiu nedidiu arklelu: pamates apsiłajźe ir mislije, oj kad asz turietio toki źirgieli! Tujaus rajtorius apsistojęs kłause Simes: ar nori to arklele? Szis atsakie: oj noriu! Tare jaunikajtis nu kłaupkies, sukalbiek Tiewe musu kajp rejkięnt ir gausi tąn źirgieli. Atsakie Simele: bet rasi asz nesugiebu gieraj kalbieti potirelu; tejkies pamokiti mani. Rajtorius tare: źinok jogiej małda ira taj sznekiesis su Wieszpatiu Diewu; todieł su Aukszcziausiu noriedamas biłoti: turi kłaupties, parsiźegnoti, sudieti rąnkas, pakielti szirdi pri gieriause Diewale ir tąn te misliti kąn kalbi. Kitkąn par po-terus mislidamas, nepasimelsi gieraj ir ne gausi arklele. Simele tujaus kłaupies, rankas sudieję pąrsiźegnoje ir su atidi kalbieje Tiewe musu. Bet sakidamas duonas musu źwilkterieje i rajto-riu ir pamislije, kas tąn źina ar is mąn atiduos ir bałna su mituku? Rajtorius tujaus suszuka, jau gana, gana! suklida misles tawa nebgausi źirgiele. Taj pasakies, iszgajsza. Buwa taj Aniołas pasiunstas nu Wieszpaties, dieł iszmo-kima Simeles kajp rejk melsties ir atitraukima szirdies jo nu sutwertu dajktu.

Palika wajkielis besinajrus kajp katęns sugautam źwirbluj isz nagu iszsprukus. Tecziaus gaj-liejos grieka sawa ir suprata Wieszpati Diewą juoba rejkięnt milieti ne kajp arkleli. O nusimaudamas tąnkiej negieraj meldęns; eje wieł spawiednes, su karsztu szirdi, su gausiomis asza-romis pirma karta prijeme szwęncziausi sakramentą ir wieł nupelne milestą Wieszpaties.

Susiedusi giwena bajoras: wiras niekuo nedie-tas, tejsingas, żmoniszkas ir tarsi Diewą milis; kurs tecziaus prisakimus baźniczes szwęntos uż mażą dajktą skajtidamas, necziedije pasnikauti. O kad neiszmetinietu sumene, kas meta sijkie wiskupa, sakies neigalis ir gawa rasztą lejdąnti nepasnikauti. Simele iszgirdęs tąn smagiej susirgus; eje apłąnkiti, nes źinoje apłąnkimą ligonu esąnt darbu miłaszirdistes. Atejes atrada ligoni jau beźada ir pamate seną kipszą bestipsąnti pri łowos. Ragaj jo buwa it oźe, o uodiga iłga it jaute; pats juodas kajp trikois, dantis tiktaj landi it lidekas bałtawa. Iszwides ji ligonis tare: o tu ragocziau mełdamasis ko cze atejej, jug asz ąmźiej sawa nieka pikta nedariau, nie wienam nie skatika ne susukau. Atsakie welnias: je tejp giers tu buwaj, o ar pasnikawaj? Atsakie ligonis: dieł gawieima rots ne gawiejau, bet wisa-dos turiejau nu wiskupa raszta, lejdąnti ne ga-wieti. Tare welnias: ee pasisakiej wiskupuj ser-gąns, pameławaj ir gawaj raszta o ar sirgaj? Atsakie ligonis: mataj wełnali dieł sirgima rots nesirgau tejp kad gulietio, bet ne karta gumbas mani warste ir gałwa skaudieje. Tare tolaus welnias: tejp sargaloti koźnam atsitink, tecziaus kiti nelaunas pasnikauti. Bet parodik man raszta wiskupa? Bajoras tujaus sijkie po pagalwę ir isztraukies idawe. Kipszus parsikrejpes źlebe-rioje tarsi, uźdieje ąnt kumpos sawa noses szik-sznas szpikułus, tecziaus parskajtiti nesugiebie-damas tare: cze rodos łotiniszkaj ira paraszita, asz senowiej dąnguo budamas mokiejau tąn kałba, bet uźmirszau. Mes nukriti i pragarą ir tapi pri-szinikajs Diewa nebkałbam łotiniszkaj bet mogo-liszkaj.

Paskiau pridure: bajorali nełajmingas esi: tiesiau sakant ne moku skajtiti, asz nekaltas kad tau mirsztąnt Lucipierius pasiunte mani mulki nemokitą.

Poto sznekiesi beregięnt mire bajoras. Welni regieje ir sznekiesi girdieje wienas tikt Simele,

kurs namon iszeje nuludes ir ne wejkiej re-gieimą sawa kuneguj papasakoję.

Dar wiena karta Simele nuwika i Wobalniku baźniczę, kłaupies ir karsztaj meldies. Jam be-kłupąnt atejusi jauna ir graźi mergiełe stoje pri spawiedniczes, o ąnt jos sprandu kipszus it bez-dione siedieje. Tuotarpu Aniołas jos sargas atstu topsoje. Simele pri to prilindes kłause kodieł tąn mergielę tejp kipszus apsieda? Szis atsakie: diełto jog ana juoba mil kuną sawa nekajp Wiesz-pati Diewą ir duszę sawa. Mergielej iszsispa-wiedojus kipszus brink nukrita ąnt źiames, pa-źwelgie i aną su źwajnomis akimis, mojawa su deszini ranku ir sakie: nu nu wajpajs nugis ir miauzgi kajp kate, iłgam bus tawa paprowa, szęndiena pat namon griźdama, susitiksi su tajs patejs, bus wieł biaures misles, o asz antrą atwei siesiu tau ąnt sprąnda. Tuokart Aniołas prisartines pri Mergieles nuwede aną pri szwęn-cziause sakramęnta.

Kita nedieles dieną nuejes Simele i baźniczę pamate tąn patę mergielę nejnąntę spawiednes, bet tris kipszus ąnt petejs betupęntius. Wieł prisartines pri jos Anioła sarga kłause kas par nełajme uźtika mergielę? Szis atsakie: oj brolełi mana, kąn asz nedirbau! kiek kartu aną parspiejau, nieka tecziaus negaliejau padariti: su wisu szirdi sawa smejgas pri palejstuwistiu, diełto taj musu neprietelej kipszaj gawa ąnt jos wirszu.

Kłause Simele: nejau ana neb gał pamesti sawa nedoribes? Atsakie Aniołas: dieł galieima gał bet patoł nemetawoses, pakoł neatsitrauks ir neatsitolins nu draugu palejstuwistes sawa.

Ne par tolij nu Dumblunu ira soda Marku-najs wadinama, toj gimź źmogaus kąmpinika arba iname wajkielis, kurs pri krikszta S. gawa wardą Tamoszius. Kajpo neturtingu tiewu waj-kas, nieka giera neiszmoka, bet nu nemokitu bernu prisikłause biauriu biauresniu, pagalaus maskoliniu źodiu, kuriu nors nesuprata, tecziaus bepartrukie minawoje. Barste su szimtajs ir su tukstantiemis welniu. Jej kas kumet parspieje, tujaus atsakie: tu cze mani mokisi dabar, ejk sau po szimta welniu. Tejp braszkindamas wi-sęms iszmintingięms ikirieje. Diewobajmingi uki-nikaj neb norieje Tames nie sąmditi ir sakie kas gał toki kięnsti namusi sawa, iszmokis musu waj-kus, wisokie taławoiina pikta. Wienok Tanie to newejziedamas łajdina begała sawa lieźuwi ir taries iszmintingaj darus.

Nesitikietaj Tame uźtika ranka Wieszpaties: beregięnt iszeje isz prota; wen jam rodies ap-sukuo stowęntis welnej. Kaźikumet kłause jo gaspadorius: parodik mąn kami tie nełabijej? Szis atsakie: ar ne mataj tasgatis kieturi tup ąnt pecziu it juodwarnej; kiertiosi murksa it bezdiones o dar wienas stipsa pri pat manęs it wokitis, tikt su ragajs ir su uodigu.

Kłause gaspadorius: kąn anij tau dara? Atsakie: węn mąn tauzij, tu įnamis źudaj, tu mums pragari atilse nedalejdi, it szunis węn siundaj, kad tąn pagautumem, tam sprąndą nusuktumem, dar ne wieną antrą siuntiniei bet szimtajs ir tukstąntiemis. Mes nulieki randam tus źmones po sargibu Aniołu niekuo nekałtus, grisztam su tusztiomis rąnkomis it groba puti, o źigis musu ejn i niekus. Szitaj dabar atejej i pat kirti, nuwesma tawi pragaron ir duosma kąn patis turem, taj ira: ugni su derwu.

Girdiedamas taj gaspadorius ir pats nusiganda, bet nesumane ko dariti.

Simele taj pajutes eje ligonis łąnkiti, o dati— res idiem tejp esąnt kajp buwa girdiejes; isiwede sergąnti i kamarą, puole ąnt kielu ir karsztaj melde Wieszpaties kad Tamę iszgiditu. Par miłestą Wieszpaties Diewa, beregięnt iszgije. Tuokart Simele tare: Tamele tawa nepłautas lieźuwis buwa użtraukies ąnt tawęs tąn bajsę nełajmę, ejk spawiednes, iszpaźink tawa kaltibes, ir su lig tuo kartu laukies. Pakłause Tame, daj-lej iszsispawiedoje ir niekumet su tokiejs biau-rejs źodejs nie tiepti nebisitiepi. Tejp rejk pa-dariti ir kitęms giebąntęms kiejkti.

Wiena karta tiewas i Kupiszkies jomarką wa-źiuodamas, nusiweźe ir Simele weźimuj priwej-zieti. Zmoniu jomarki buwa i kietures tukstąntis, błajwista dabar Lietuwo ne buwa iwesta, todieł źmonales giere senu paprotiu po karcze-mas, o wakarop su nosimis ardamis szlitiniawa. Simele pamate Aniołus sargus węn truputi atsitraukusius nu sawa źmoniu, prisiartina pri ju ir kłause diełko tejp dara? Tie atsakie: ijk broleli musu girtuklej welnems su wisu atsidawi, musu butinaj nebkłausa. Tare Simele: bet ir welniu cze neregiu? Szie atsakie: ar ne mataj wienas it juodwarnis tup ąnt wisudidii karczemu ir snapi sawa tures kwartelę; kajp tiktaj su tu pabraż-dęn, tujaus wisi girtuklej kłausa. Pragara pauksz-tej taj zinodamis, wieną tikt kipszą pasiunte i jomarką, nes źinoje ir tąn wisus pagundinsęnt. Rejk źinoti ir taj, jogiej wisi źidaj welnems tami daliki paded, o kartajs tie juoba dar gieb pagun-dinti źmones ne kajp patis kipszaj, nes piktas dwases i namus oriełkas ne nesz, nejgi duod ąnt burgąs; o źidaj wis taj dara.

Tiesą pasakius kalti ira ir kunegielej tami dajkti: numana girtuklus wieł giersęnt, wienok uźdawi kieletą poteru tujaus iszrisz. Bet ar źi-naj kąn: artinas łajkas kuremi Wieszpats kiet gierąntęms sutejkti ipatingą milestą, taj ira źad apskielbti par kunegus wisuotinę błajwistę; mums rodos tuokart wisus pamesęnt girtibę.

Dar tare Simele: jus Aniolelej turet źinoti kąn kięnt pragari girtuklej? Szie atsakie: dieł żinoima źinom, bet kas gał tejp apsakiti kajp ira nełajmingami pragari? Neduok Diewi nej regieti ne dariti! Szitaj: (sakie wienas Aniołas) ne senej turiejau sargiboj sawa girtukli, tas mires kad pakluwa i pragarą, beregięnt kieturi welnej i aną sukiba: wienas turiejos, antrus su degąn-tiomis repliemis trieszkie jo nosi ir auksztin pakiele, trets ispraude i jo dąntis płati gielźi ir iszźiode, o kietwirtas pile jam i nasrus werdąntę derwą su cieru. Palestas girtuklis wajpies, cziaudieje, raukies ir spiaude; bet kąn jau wargszaj beiszspiausi! Tujaus pradieje wajtoda-mas szaukti: prakiejktas źmogus kurs iszrada oriełką su romu, prakiejkta wałąnda kurioj pirma karta paragawau oriełkas, prakiejkta motina kuri pati mąn maźam dawinieje oriełką, prakiejktas tiewas kurs gierdamas, pawejzdu sawa traukie mani i girtibę, prakiejkti źidaj kurij dieł sawa pełna kajsze mąn oriełką, prakiejkta wałąnda kurioj uźgimiau. Jo tąn wajtoima girdiedamis kipszaj ticziojos ir tare: gieraj, gieraj cze pri musu par ąmźiu amźius budamas prisikiejksi kiek tinkamas. Dar wienas tare: ar žinot kąn, tas źmogus giebieje swetius girditi, dabar pats ira pri musu swetiu, paczestawokiem ji antrą karta. Beregięnt wieł kieturjisu sukibi it pirmu pile jam i gierkli pekliszką gierimą sawa; nes tejp tąnkiej czestawo, kajp tąnkiej kas giere ąnt źiames.

Oj kad tie menki źmones bęn truputeli kas ju łauk numanitu, nie skiersi i karczemas ne-wejzietu! Wiełaj susipras: bet łajka nebras! Jomarki bebudamas Simele truputi iszała; todieł namon parwaźiawes isirga. Lig łajku pasisakie tiewams nebtwersis, parwedina kunegieli iszsi-spawiedojes prijeme szwęncziausi sakramentą ir paskutini patepimą. Tejp i kielonę pasitajsiusi, linksmina aniolelej kurius kas diena mate. Sirgdamas nej dejawa nej wajtoje bet sakie: łaj— mingas esmi ejnu prigieriause tiewale sawa! Dwetą nedielu pasirgies dajlej numire. Bepigu buwa ne mirti wajkieluj, kurs dar swejku budamas regieje dangaus giwentojus!

Pasaka 15. Nektikieimaj.

Maźne koźnas wajkas prisikłauses nu senesniuju iwajriu pasaku apej bajdimus, nugąnstau: uźwis nakti pagał nedrens kielauti, nej pro duris iszejti; dieł pamokinta tokiu kietu cze truputeli papasakoti apej bajdimus datirtus.

1. Tyrkszlu parakwijoj Spurganu sodoj gi-wena źmogus wardu Pilipas. Tas kaźikumet i Tyrkszlu baźniezę nujojes pasimelde bet powisam ismuka i karczemą ir lig iszwakariu giere. Ap-girtis namon grįźdamas, pamate ąnt kielu besto-węntę juodą bajdiklę: kiels buwa ąnksztas, ne-sumane kur iszsisukti, todieł apsidrąnsines joje pro bajdikles szali. Bet ta capt ir nutwiere jam uź źąmbą. Parsigąndes Pilipas pradieje czajźiti bajdiklę su bizunu ir iszspruka; tikt źąmba kiertie atpliszusi palika bajdikles rąnkosi. Parjoje namon drebiedamas, papasakoje pripuołi sawa ir sunkiej isirga.

Szejmina gieraj iszsikłaususi kurioj wietoj is su bajdikli grumies, eje rita meta wejźieti. Atrada ąnt kieliej tebstowęnti szakota stuobri. Rada ir szmotali płoszcziaus ąnt szaku tebkibąnti. Tejp datire nebuwus bajdiklej bet stuobruj uź kurio szaką wies pusdamas uźkłude Pilipa płoszcziu.

2. Wijkszniu parakwijoj, Meszkielu sodoj, giwena źmogus wardu Łaurinas, kurio namaj niekuo nebuwa papejkamis. Tuotarpu wiena meta rudinijs łajki, kas nakti ąnt trobos łubomis pradieje kaźikas brazdieti. Gaspadorius su źwaki uźlipęs, nieka ne pamate. Szejmina neb norieje nie i sawa kamaras bejti gulti, susiedaj paskielbe i Łaurina namus piktas dwases isimetus. Ne mites gaspadorius parweźina klebona ir isz nauje namus szwęntina, tecziaus brazdesis nebęngies. Kaźikumet apsidrąnsines Łaurinas jeme kirwi, dum wajkiukum tejpat dawe jekszius, wisi tris su liktarnomis eje wejzieti kas tęn brazd? Be-jeszkodamis atrada dwi awina galwi nu katiu apgriaužti: tas kad pajeme iszliekie isz patiu makaulu po kielis sziksznosparnius, kurij smagi-nis walgidamis gałwas ritinieje. Tas gałwas nu-kiełus; brazdesis prapuole.

Bet kas tie dwi galwi padieje?

Gaspadorius tejraudamos dasekie, jog awis piaunąnt wienas wajkiukas pagawis tiedwi galwi, pasliepe ąnt trobu ir kietina nuneszti sawa ina-mej motinaj, bet wejkiej nespiejes nuneszti atrada jau paszwinkuses ir nieneszti neb nesze.

3. Dabar Lanku gadiniej, Tituwienu baźniczioj pradieje kaźikas naktimis wartaloti liktorius ir łaźiti źwakies. Iszsigirdi źmones paskielbe ne-butus dajktus. Pradieje pleszkieti esąnt sklepi pałajdota bediewi źmogu, tąn kas nakti kiełąntes, iszejnąnt i baźniczę ir łauźąnt źwakies. Berna-dinams rupinąntes, du drąnsiu wajkiuku pasisza-

wa gulieti baźniczioj par kiaurą nakti. Berna-dinaj lejda ir priźadieje anuodum uźmokieti po pusmusztą.

Sziuodu jemusiu szaudikles su kirwejs, atgule baźniczioj; tikt duris i klosztoriu pradaras palika; idąnt nełajmej kiłus gałietu iszsprukti. Tituwienu baźnicźes wirszus ira suwestas, tikt paliktas skiles kad buriuj źmoniu susiejus oras galietu parsi-kijsti. Sziuodum dar ne migus, pro didęje łubu skilę iliekie dwi it wiszti peliedi, nusilejda, su-tupe ąnt didiuoju ałtoriu ir pradieje lesti taukus lempkosi esąntius. Sziuodu szoka beregięnt gau-diti, bet ne sugrobe, o peledi bepłustiedami isz-werte tris liktorius su źwakiemis, kurios krisdamas sułuźa. Rita meta kieletas źmoniu, sulipa ąnt baźniczię, atrada po stogu betupęnti peliedi ir uźmusze. Su lig tuo kartu baźniczioj nieks iszkadas nebdare.

4. Gret miestele Widukles buwa senowiej didis puszinas kuremi źmones łajdojes. Todieł puszi-nas tas wadinos kapajs; bet tie nebuwa aptwerti, nej apkasti. Tusi wiena karta kaźikas pałajdoje karówni. Iszsigirdi apej taj źmones tujaus paskielbe tąn numirieli naktimis wajksztiojęnt ir bajdąnt źmones. Pirmu maż kas tam tetikieje, bet paskiaus wisi; nes pagalaus ir buriej źmones nakti kielaudamis, galieje szmiekłą matiti. Baj-diklie buwa biauri: juda ir gauruota it meszka, su jauti ragajs, su gielźijs nagajs ir su płatiomis akimis. Tokie naktimis isz kapu iszejdawa, nu parsigąndusiu źmoniu grobste: skiepetus, riszelus

ir piningus. Wisi taj regiedamis stebiejos ir tare: kas taj gał buti par szmiekłą, kuri musu turtu rejkałau?

Kaźikumet jau subrieszkus ateje i Widuklę wienas źalnierius ir kietina ejti nakti pagał i Rasejnius. Zmones jam sakie; kajp ejsi jug tawi beregięnt apniks bajdiklie? Szis atsakie: ar tas gał buti kad Lanku źalnierius dieł szmiekłas drowietumes kialu kielauti? Bewejzęnt ąnt mo-wies ąnt szaudikles gałą durtuwa ir iszeje. Woz isz miestele iszejes, źwilkterieje i kapus ir pamate iszlęndąntę isz źiames bajsę liecziną, kuri su sawa gielźijs nagajs barszkindama tiesiau pri jo eje. Źalnierius apsistojes bałsu tare: kas tu esi! welnias? asz nie welne nebijaus! Taj pasakies jeme i abi ranki szaudiklę ir eje priesz nelaboje. Tas drąnsi matidamas pradieje griźti i kapus, Źalnierius eje paskuo. Szmiekła linda i źiamę, szis su szaudikles durtuwu kajp dure, bajdikle suszuka źmogaus bałsu aj Jezus! To newejziedamas źalnierius patoł bade, pakoł szmiekla ąmžinaj ne nutila. Nuejes i Rasejnius papasakoje pripuoli sawa, o wiresnibe iszsiunte wirsziniką apwejzieti kapus Widukles ir datirti, kas ten buwa?

Puszini smieltietami źmones ne węn numi-rielus bet ir bułwes sawa rudini łajdoje. At-waźiawes wirszinikas pamate tusztemi rusie ka-źiką it jauti begulęnti. Isztraukines atrada źmogu nebgiwą apsiwiniojusi su jautienu pri kurios ra-gaj pagalaus palikti buwa. O pri pirmuju koinu

pamate pritajsitus gielźies nagus. Prisistebieju-sis numirieluj susiedaj, paźina Bałtrą isz Tra-kiszkiu, kurs turieje pamiszkie sawa trobalę.

Tokies taj ira wisas bajdikles; nejgi kitokies gal buti. Nej numirielej, nej ju duszes, nej welnias pats gał bajditi źmoniu. Kunas miruse źmogaus newalodamas nie wiena pirszta pajudinti; ne gał kielties ir źmonis gundinti.

Duszes mirusiuju źmoniu wienas ira dąnguo, kitas czistiuj dar kitas pragari:

Dąnguo esąntioses duszes ira szwęntas; todieł nejs ant źiames terloties.

Duszes cźistiuj esąntes ira kaliniej, walkioties ąnt źiami nieks joms nelejd. Walkiodamos, źmones berejkała gandindamas i ligas iwesdamas, grieszitu ir didesnę sau koronę uźdirbtu.

Pragari esąntes duszes, negał isz tos bajsios wietos nie nosis iszkiszti; todieł ir negał źmonių bajditi.

Welnej budamis nedorajs ir prakiejktajs, ira węnkart iszmintingajs aniołajs. Argi daritu isz-mintingaj źmones berejkała bajdidamis ir i bałą nuweźdamis? Źmones pargąndinti galietu pri Wieszpaties Diewa sugriszti, spawiedoties; kąngi tad uźdirbtu welnias kurs nor duszes praźuditi? Todieł wajkaj mana niekumet nebijokieties nie-kokiu dwasiu: bet nugąnstaukiet; szunu, wiłku o uź wis piktu źmoniu. Pamati tarsi bajdiklę, imkiet gierą i rąnki ir ejkiet datirti kas tęn ira par bajdiklie? Uźtikra atrasti ne szmiekłą, bet źmogų, stuobri, ar kitą koki dajktą, kurio ne-prider nugąnstauti.

5. Bet gał kas tarti, kąn cze tas rasztinikas sznek, asz pats su sawa akimis regiejau: ajtwarą belekąnti ir piningus degąntius? Tokiem atsa-kisiu, tejsibe: ir asz matiau ajtwarą, bet ajtwaraj, ugnis isz źiames iszejnąnti, i źiamę grisztąnti, źajbaj, perkunaj ir źwajzdes naktimis tarsi krim-tąntes; ira taj ugnis kurios pilni ira wisi dajktaj. Uźgauk su dalgiu par akmeni, pasirodis ugnis; uźdauźk su skiłtuwu par titnagą, pamatisi ugni; pradiek trinti wieną medi i ąntrą, iszwisi dumą ir ugni; waźiuok su neteptajs ratajs, uźsidegs aszis. Todieł ne stebiekimos ugni ori pamati, nejgi mislikiem dwasę kokie lekąnt.

Pasaka 16. Miłaszirdinga Poni.

Gali asztuonioliktoje amźiaus netolie nu Titu-wienu giwena sawa dwaraliej bewajkie naszlie wardu Elźbieti. Ta kaźikumet waźiuodama i Rasejnius apsistoje Szydławoj ir tare waźniczej: laj arklej atsiput, asz truputeli pawajkszcziosiu. Buwa tuokart wasara, jau gieraj po pietu. Be-wajkszcziodama pamatiusi baźniczes duris atdaras tare: ejsiu stebuklingos Szwęncziauses Paneles paswejkinti. Jejusi atrada kieletą bobalu po wiszkomis beklupąntiu ir beskąmbinąntiu su agnasajs roźąncziu sawa. Tolaus źengusi iszwida gret ałtoriaus didioje, tris kunegus isz wienos ir tris isz antros puses bekalbąntius pakajtomis poterus. Tarp tu buwa ir kunegas Tadeuszus Bukaty pawiskupe impułotas. Elźbiete sukalbiejusi Swejka Karaliene pamislije: gieraj cze but mel-sties bet rejk mąn jau waźiuoti, todieł kiełusis łaukon twilina. Iszejdama pamate paszalej baźniczes mergielę su juodu jupilele apwiłktą be-simełdąntę ir bewerkięntę. Prisiartinusi tare: mergiele ejksz su manęm, baźniczioj neprider sznekieti, łauki pabjłoswa. I szwęntoriu iszejusi, kłause: ko tu mana wajks blauni? Szi atsakie: ejk ponitale, kąn dirbsiu neblowusi, pirm metu, pałajdoje mana tieweli o dabar woz szeszta diena kajp mana matutę i źiamelę ikisza, palikau wiena pati kajp pauksztutis. Kłause poni ko meldej nugis nu Wieszpaties? Szi atsakie: meldiau kad par uźtarima Szwęncziauses Paneles, manęs neaplejstu. Tare poni: jug turi turieti giminę ta neaplejs tawęs? Szi atsakie: kokie giminie: esmi rots bajorajte, wardas mana Ludwi, tiewalis turieje sawa tiewiszkielę, bet toj giwen sesuo mana, kuri kajpo tekiejusi tur jau tretą wajku, o szwogieris węn mąn saka: ejk sau kur tinkama, tejraukies benepriims kas tawęs kiaulems ganiti, kami asz tejrausiuos! Taj pasakiusi pradieje didej werkti. Elźbiete głąmźiuodama apszłuosti aszaras ir tare: ne werk mana wajkas, rasi Diewalis jau tawęs iszkłause, nepragajszi.

Sziedwęm bebiłąnt kunegaj poterus pabengi namon griźa. Elźbiete su Ludwi wedina nueje pri pawiskupes ir kłause taridama: Jomilestale ar paźisti tąn mergielę, radau baźniczioj bewer-kięntę, sakos nełajmingu esąnti? Wiskupas atsakie ejk szęn wajkas mana, atejus tare: kieno esi? szi atsakie esmi Ludwele Rekstienes duktie. Kiek turi metu? Szi atsakie: matute kaźikumet pasakoje mani jau deszimtus ejnąnt. Tare Wiskupas: ee Rekstienes, tata tawa matuszę szioj nedieloj pałajdojem? Szi wergdama atsakie: mana, mana! Tare tolaus Wiskupas, tejsibe: gieraj paźinau Tamosziu Reksti, padorus buwa ukinikas, mana susiedas, wisumet błajwus, wisumet tejsingas, didej aną milejau. Motina ąmźina-tilsi dar buwa diewobajmingiesne, kaźina diełko anuodu Wieszpats tejp wejkiej atjemies, matiti kad Jam buwa maloniu. Suprąntą padieimą Lud-weles, źinaj źentas swetimas źmogus i namus iwes-tas, rasi ir neuźkięnt gięntiu moters sawa, jej Poni padarisi anaj kąn gierą atrasi pas Wieszpati uźmokiesni. Atsakie Elźbiete ta taj Gieradieje; neturiedama sawa wajku kietu pasawinti .Ludwelę ir buti jos ąntru motinu. Tare tolaus Wiskupas, nu gieraj waźiuok tamsta i Rasejnius kajp kieti, asz tuotarpu duosiu źodi namiszkiems, kad netartu Ludwelę prapuołus. Lig tamstaj sugrisztąnt łaj ana pas manęs palijkt.

Elźbiete tejp sudiejusi waźiawa i Rasejnius o dieną pralejdusi sugriźa i Szydławą ir iszsiweźe Ludwelę. Namon parwaźiawus szejmina kłause, kami ponį gawaj tąn mergielę? Szi atsakie: Wieszpats Diewas dawe, ira taj mana wajkas, todieł ir noriu kad miletumet kajpo mana dukteri, Kieletuj nedielu praejus poni gawa mokitą bajo-rajtę wardu Teklę ir sakie mokiti Ludwelę raszta, siuwene ir wisako mergielej neturtingaj rejkalinga. Ta wisupirmu idawe Ludwelej Le-męntoriu, paskiaus kningas o iszmokiusi gieraj skajtiti, rode anaj siuwenius. Iłgajniu Ludwi pramoka: marszkinius surieszti ir pasiuti, jupeles kirpti ir siuti; źekies su pirsztiniems nerti, płonaj ir dajlej werpti, apmesti audikłus, marginius, dwinitius, trinitius, deszimtnitius, zwilikus, abrusus, kilimus ir kiecius austi.

Ludwi paugusi i piłną mergielę tape łabaj grakszti, buwa butinaj swejka, rijbi ir małoni.

Besimokidama su wisu szirdi prisirisza pri ponios sawa, mileje aną regies juoba nekajp tikrąję motiną. Nelijpama dirba kąn tikt pagawa o niekumet wełtuo netruka. Ponej dar nekiełus iszpuste jos drabuźius ir wienoj wiełoj sudieje, iszwire kawą ir pri łowos nunesze; źodiu sakąnt wis taj dare kąn tikt gieriausis wajkas tiewams sawa gał dariti. Dewinetuj metu praslinkus, sena poni isirga: Ludwi uźwis jos priwejzieje, par kiauras naktis nemiegodama siedieje pri jos łowas koźną jos mosterieimą iszpilde, duris lęngwaj dare ir wajkszczioje netrąnkiej kad uźsnuduses ponios nepaźadintu. Ponej iłgaj nebginąnt parwedina kunegą ir su szwęntajs sakramęntajs apwejziedina. Kaźikumet poni tare: Ludwele mataus nebgisęnti: suprantu małonę tawa, nieks uź aną ne gał uźmokieti; wienok neuźmirszau tawęs. Mąn mirus rasti dastamęn-ta, ir źinosi kąn tau uźrasziau. Szi tujaus pradieje didej złaugti ir tare: matuszele asz ne piningus bet tąmstą milu, nemałonu mąn pinin-gaj be tamstas; todieł diena isz dienos meldiu Wieszpaties Diewa ir Motinas Szwęncziauses kad tamstaj ąmźeli pratęnstu. Jaunas źmogus gal, senas tur mirti; todieł ir Elźbiete neiszsi-suka nemirusi. Pradieje kas kartas juoba lepti ir numire. Jos nebtekus wisi namiszkiej gaj-lejos, bet uźwis Ludwele, kuri ałpulawa isz gajlese. Giminie pałajdojusi pone atidare dasta-męntą, kuremi rada szius źodius, „Ludwej Rekstajtej uźraszau pustretios tukstąntes musztiniu

ir dalejdu paskirties isz wisa mana turta, wieną tinkamai pałajka. Gintis mirusioses atskajte piningus Ludwej o szi atidawe ąnt pracęnta p. Micewiczej Rasejniu pawietes Marczełkaj. Paskiaus gimine bruka anaj: jupą graźę, brąngi źijdą ar skiepetą pujki; o szi atsakie: imsiu szęn Diewa munką, kurę ąntra motina mana mirdama rąnkosi turiejos ir bucziawa. Tas kriźius bus gieriausiu atminimu ir pałajku gieradiejkas mana. Giminie su dźiaugsmu beregięnt tąn atidawe.

I Ludwę turtingu tapusę jaunumene pradieje su małoni aki wejzieti: neuźiłga Petris Raukutis arba Rauktinis uźsigiejde imti aną uź moteri. Szi neatsakie: nes Rauktinis buwa jaunas, padorus, bajorajtis ir turieje tiewiszkielę be kokiu skołu. I parietką atwaźiawa jos sesuo, ir wisa Rekstiu giminie, kuri pirmu jos uź gięnti nenorieje skajtiti. Slubą jeme Titu-wienusi. Tejp nors wadinos Rauktiniene, tecziaus buwa turtingiesne uź sawa seseri. Jug ir netusztios rauktinies nieks ne sparda.

Isztekiejusi padorej giwena: sułaukie tretas wajku, tie swejki auga ir wiskas kłojes. Bet szioj pasaulej kłotis niekumet nier be parglitu: wienas bernas pipkinikas, kułamije łajki uź-krabszti ugni ir uźdegie jaui. Didis wies pute tiesiau ąnt kitu trobesiu, gajsras sudejina ne węn jaui su jawajs, bet ir numą ir trobą ir kutes su wisajs giwolejs.

Stajgu nuplikies Raukutis tare moterij: kas bus duszelau! nebtekou nej arkle, nej karwes nej namu; rejk wedum atimti tukstąntę musztu nu P. Micewiczes ir pirkti ko neturiau. Szi atsakie: o kąn padarisi, kad rejk, rejk. Tejp pasibiłojes Petrus waźiawa pas Micewiczę i Widuklę ir melde piningu sawa. Tas nie wen ne skatika nedawe, bet dar isz jo ticziojes ir tare: ejn prowa, rasi kumet uź sawa piningus gaustau koki łopeli źiames mana; piningu dabar neturiu ir neduosiu. Sugriźa Petrus pri Ludwes wergdamas, paskiaus moters tare: źinau kąn padarisiu, Szydławos Motina Szwęncziause giel-bieje mani kudikistiej, ejsiu ir dabar melsti Jos pagałbos. Taj pasakiusi jeme kriźiu nu ponios gautą ir iszeje piesti, poterus kalbiedama. Nuejusi kłaupies baźniczioj, werkie ir bucziuodama Diewa muką melde pagałbas. Bebucziuodama ir beźlaugdama sudriekina sawa kriźiu tejp, jogiej tas budamas isz daug lęntelu suklejuotas, atsiklejawa. Ludwi atjemusi uźpakalinę lęnteli, pamate widuo brąngi su dejmąntajs aptajsitą kriźiu. Iszwidusi pati parsigąnda, taries monus matąnti, uźdieje wieł lentelę, su aszaromis pasakie acziu Wieszpatem Diewuj su Motinu Szwęncziausi, griźa namon ir parode wiruj radibas sawa. Tas prasidziugies nusąmde weźima ir lejdos i Wilniu, kami pardawe rastąi kriźiu uź kietures tukstąntes musztiniu.

Sugriźes namon pastate trobesius, prisipirka galwiju ir wieł atkuta it musis pawasari.

Tejp Wieszpats głob wisus, kurie sawa rej-kałuosi pas Ji głaudas. O Szwęncziause Panele Szydławoj wisumet ira stebuklinga. Petrus su Ludwi iłgaj pateka, dukteris dajlej iszlejda, wisu-wiresnii sunu paskire i sawa ipiedini, antrus iszwaźiawa i Warnius ir tape kunegu, tretesis iszeje karaluj tarnauti kancelarioj.

Pasaka 17. Prąncziszkus Bielskis.

Skajtidamis giwenimus szwęntuju, tąnkiej randam prajowus ir kitus dalikus kuręms trauki-damis petius stebamos; wienok tejpat ełgties ne-walojem. Bet cze surasziti darbaj kunegiele Zemajtiu kraszti nesenej giwenuse, nebus nej stebukłingi nej paraukszti; todieł ajszkiej skajti-kiem, isidiekiem ir tejpat kajp jis darikiem.

Gali asztuonioliktoje amźiaus regas Łuokies parakwijoj giwena neturtingas bajorelis Bielskis pawardi. Kurs wedes moteri Jedwigię. Tarp kitu wajku sawa metusi 1796, sułaukie su-naus ir dawe jam wardę Prancziszkus. Pats apej jo giera iszauginima sziles bet juoba dar diewobajminga jo moters Bielskiene. Wajkus sawa dabar tebszwełpąntius ir woz pawelkinaj źodius isztarąntius: maź ne kas wakara i rinki sustatiusi mokie poteru, prisakimu ir sakramentu. Bitajs, wakarajs, siedęnt ir kiełęntes nu walgie; kalbina poterus. Kaźikumet suwadinusi wajkus sawa kuriu turieje septinetą, sustate aplinkuo it blezdinga blezdingajtius ir sakie: wajkajtej jus dar nieźinoti neźinot isz kur atsiradot. Sutwiere jumis łabaj gieras Diewalis, tas Diewalis kurs isz nieka padare, saulę, mienesi ir źwajzdes. Prąnce trilektus metus amźiaus sawa jau uźkludes, turieje gierą numonę, todieł tare„ Matu-szele, asz anąndiena lipau pri stoginies cziukura iszimti żwirbłajtius, bet koptoms (drobinoms) ne datekus, ne prilipau; pasakik mums kami Diewalis gawa tejp auksztas koptas, kad ir pri saules prilipa? Atsakie Motina ejk tu netikszi, Diewalis ira galingas, Diewalis ira wisur, dieł padirbima saules nerejkalawa koptu, nej turieje łajpioti, bet isztare źodi, teguł bun saule, ta ir atsirada. Dar tare wieszpats buk toj wietoj, szi ir stow wisumet. Tuopatiu galingu źodiu sawa sutwiere: akmenis, giel-źi, wari, sidabrą, auksą, medius ir wisus dajktus. Wieł atsilijpe Prąnce: bet matuszele asz matiau tiewali dirbant mums ratelus, o tu sakaj wisus dąjktus Diewali padirbus? Szi atsakie: tiewelis ir kiti źmones padirbas sau rej-kalingą padargą isz sutwertu jau dajktu, kajpo taj; isz giełźies, nukałas sau kirwius, isz ware, puodelus katiłajtius, isz mede ratus, rogies ir tejp tolaus; bet patis negał padirbti, nej giel-źies, nej ware, nej mede. Diewałis tas ira gie-ras, duod mums rugius, mieźius źirnius, pupas, sietinius ir kitus jawus.

Dar Prąnce: matuszełe jug tiewelis rudinop sieje rugielus o asz bicziojau; kad butu nepa-siejes, nie rugielej nebutu iszaugi?

Atsakie motina: tejsibe wajkali jog rejk sieti, bet kad Wieszpats neduotu litaus, szilimos ir szwiesibes, ir pasiejus nieks neiszdigtu. Mes siejem o Diewalis augięn; todieł rejk Ji mileti.

Wieł Prąnce: asz jau senej noriu Diewali it matuszę su rąnkomis apkabinti, kielis kartus pa-bucziuoti ir pamileti, bet Is niekumet pri musu neatejt.

Atsakie motina: ejk kudiki węn tau rodos Diewali esant kajp źmogu. Wieszpats ira grina dwase, kurios su sawa kuniszkomis akimis nega-lem regieti. Kad numirsma, duszes musu budamas dwasiomis iszwis Wieszpati. Ne tejp rejk mileti Diewali kajp mani, bet prider poterelus dajlej kalbieti, ne pikti, mamas kłausiti, nieka be jos źinios nekuszinti, tarp sawęs nekiwoties, źodiu sakant rejk buti szwęntu; nes Diewas budamas szwęncziausiu, nor kad ir mes szwęntajs butumem, o szwęntus mil.

Tare Prąnce: Matuszele ar Diewalis tejp cziedij poterelus, kajp mes skanius kleckus? Atsakie motina: wieł tu sawotiszkaj pleszki. Kad tiewalis ar asz parweźau isz Łuokies baranku, jug jus wisi szokat bucziuoti ranką ir sakot acziu, ligi dali kad Diewalis mamis majtęn ir pen, argi nerejk jam pasakiti acziu? O kajp kitejp pasakiste kad ne par poterelus? Kajp tiewalis neatstąm jusu kad ejtat jam ranką bucziuoti, tejp ir wieszpatem tink rodimas musu gieros szirdies uź datirtas gieradieistas.

Tarė Prąnce: matuszele jug tu mums werdi koszę ir kajtini pieną, maźąje Elzelę pati peni; o sakaj Diewali mamis penąnt?

Szi atsakie: tejsibe jog asz penu, bet kad mąn Diewalis neduotu nej kruopu nej miłtu, nej piena; kuo asz jumis peneczio? Is wedum su tiewalu duod, o wedu jumis majtinau.

Prance nutiła o Jedwigie daboje wisus źinks-nius wajku sawa ir kumet pakluk mokie. Wiena karta sąmdita mergiele atnesze i trobą jereli: wajkaj tujaus pri jo szoka pradieje głostiti ir wadioti. O motina tare: ar matot wajkaj sugautas jerelis nej sparda nej kąnd, bet węn szau-kas pas sawa motiną blaudamas be, be, be! ir jus tejp darikiet jej kas norietu jumis kriwiditi ar piktinti, tujaus szaukieties pri manęs, asz jumis apginsiu. Dar wejziekiet jerelis ragu netur, todieł prider ir jums kajpo wajkams buti be ragu, be atkaklibes ir be rustibes.

Matidama auginamus szunitius ritiniejęnt ra-małojęnt kits kita tare: prisistebiekiet wajkaj szunelems anie wolojes, ranku neturiedamis tarsi kremt kits kita su dąntimis; tecziaus niekumet neikąnd nors asztrius it adatas tur dąntelus. Ir asz jums kajpo wajkams negienu skrajoti ir pasi-kulti, bili tiktaj kułdamos kits kita nebrajźitumet. Dwokąns ir skausmą darus kulenis, ira negieras.

Ne uźiłga wajkams po łauka be wajkszcziojęnt pawirta wisumaźoi Elzele ir błowe: szij tecziaus wieni i kłaną ibridi su kojems undeni pluszkura kiti smiltis piłstaloje o niewienas neskubieje pa-kielti Elzeles. Iszgirdusi jos bałsą motina isz-szoka isz trobos, pakiele suszłapusę dukteri o wajkus uź neskubieima gielbieti papejkie. Mo-tinaj wajką betildąnt ikluwa i tworą parszelis ir pradieje źwijgti. Beregięnt wisas kiaules kriuknodamas subiega jo gielbieti. Tuokart motina tare: ar matot wajkaj tos neraguoczes ira protingiesne uź jumis, jus neskubiejot gielbieti Elzeles o tos wisas suszoka sugłobti sawa ikluwusi wajką. Argi jums negieda? Iszgirdi taj wajkaj susizgriba, bucziawa Jedwigies rąnką ir źadieje buti gieresnejs. Dar kaźikumet atskrijusi wiresnioi duktie Zopele tare „matuszele asz poterelus isztisus sukalbiejau, o wajkaj ne-kalbieje. Atsakie Jedwigie nu gieraj mana wajkas kad sukalbiejej poterelus, bet negieraj kad tuo giris. Nebuk it wiszta paputźąnde kuri kiauszi padiejusi, tarsi didi dajktą padariusi kat bepartrukie“ kad asz, kad asz, kad asz! Rejk melsties ne dieł manęs beł dieł Diewa, kurs reg ntusu maldas ir bepasakoima. Wisi tie par-spieimaj eje pri szirdies wajkams ir gierus at-nesze wajsius; nes tie niekumet to nebdare uź kąn jus wiena karta matusze baude.

Prąncelę uźkludiusi kieturioliktus metus ąm-źiaus tiewaj riźos lejsti i Telszius mokities. Iszwaźiuojęnt apsiudina, siedieje wakarti ir isakic kajp su kałtajs ikała: kad niekumet ritajs ir wakarajs poterelu neaplejstu, nie sukuo nebar-turnes o jubba dar nemusztumes, nieka swetima nie siułgale nekuszintu, sawa pardietiniu kłausitu ir stejgtumes tiek turieti prietelu, kiek bus studęntelu. Bielskis nuweźes wajką nuwede pas kunegą Węncenawiczę wirszinika (pre-pekta) iszkałos ir melde kad priwejzietu. Amźinatilsi tas bernadinas buwa didej diewobajmingas pawadina pri sawęs Prąncelę, pagłoste, apdrąnsina ir tare „matau isz akiu tąn wajką maź te rejkałausęnt priwejzieima.“ Kajp itare tejp ir iwika; nesgi Prąncele buwa łabaj gieru wajku.

Pagał paprote anos gadines, kas rita stu-dęntelej ejdawa misziu kłausiti: Prąncele mati-damas kitus wajkus sługawojęnt gawa Lemęn-toriu, iszmoka mistranturą ir pats pradieje kunegielems pri misziu S. tarnauti. Jszwakara uźduote iszmokies, rita meta neźadinamas kilęs penktoj wałąndoj, atkalbieje poterus, nusiprause apsidare ir skubieje baźniczion miszioms słuźiti. Kiti studęntelej baźniczion iejdamis atrasdawa ji kietwirtoms jau miszioms besłuźijęnti. Dawat-kas pates kas rita ji baźniczioj ankstie matida-mas; szwęntu wajkielu wadina. Pakluwa i jo rankas kunega Petra Skargas Ziwataj Szwęntuju: kurius beskajtidamas łabaj uźsidegie mejli Wieszpaties Diewa. Troszka spierej mirti idant galetu wejkiaus regieti wejdą Iszganitojaus. Giejde kięntieti uź wierą kataliku, o nesąnt kam źuditi, uźwidieje szwęntiems muczelnikams Kristaus. Sekdamas ju pawejzdą, norieje sawi płakti; bet negaleje nu kitu pasislepti. Kaźiku-met iszejes su wajkajs miszkon, atsiskijde, numete drabuźius ir pradieje draskiti sawa nugarą su erszkietejs. Bet tas darbas jam ne pasikłoje; nes uźei kiti studęntaj, pradieje isz jo łabaj ti-czioties. Szwęntoriuj buwa koplicze i kurę nekarta ilindes, meldies su aszaromis.

Prąncele tuo kart turieje gaspadą pas P. Zel-wawiczę kartu su juomi buwa deszimtis wajku, tarp tu iszsirada wienas Jokubu Brasu wadinamas didej neapszwiestas ir kitęms ikirus. Tas negaleje to kięnsti jog Prąncele wisi mil, o jo neapweź; todieł wiena karta uuejes pri trobos derektoriaus tare „Bielskis pawogie mana dwi berlinki.“ Derektorius Prąncele pawadines klause „ar jemej piningus Jokuba? Szis nietruputele nepikda-mas atsakie „nejemiau ir neźinau kami buwa.“ Derektorius źinodamas jo doribę nieka daugiaus nebsakie: bet Jokubas nuejes pas kunegą Węn-cenawiczę wieł apwagina Prąncele. Kunegas tąn pawadines nupłakie ir lijpe piningus atiduoti. Prąncele nebtejsindamas atidawe dwi berlinki ir nierugoti ne rugoje ąnt Jokuba. Tas pats Jokubas kaźikumet bekokie rejkała uźdroźe Prąncelej par ausi; szis tecziaus nieźode neatsakie ir neskundies wiresnibej sawa. Dar kietęndamas wakara ejti gulti prisiartina pri Jokuba ir pabucziawa ji sakie „broleli matau kad ąnt manęs piksti, ne pik par-praszau tawi ir dowenok mąn jej kuo ikiriejau.“ Nedoras wajkiukas mucksoje it katęns uźpele-niej ir nie źode neatsakie. Po to atsitikima ne-dielej praslinkus wiresnibe isakie studentams ejti spawiednes: sukitajs nieszinos i baźniczę ir Jokubas. Bet apej dwilektą sugriźes neje wal-giti ir kropsoje apsikniaukies kamaroj sawa. Derektorius iejes pri jo kłause: kas tau ira? Bene sergi? kodieł nejej pri pietu? Szis nieka neat-sakidamas pradieje werkti. Derektorius juoba dar prispire kłausti, kas ira? Nemites Jokubas tare! buwau spawiednes, kunegas nedawe isz-riszima ir lepe parprasziti Bielski, o asz to da-riti nenoriu. Kłause derektorius: uź kąn par prasziti? Szis atsakie: uź tąn kad ji apwaginau, płakinau ir musziau be rejkała. Tare derektorius: kajp tataj ar nekałtas buwa: Szis atsakie: nekałtas asz neturiejau tu berlinku ir nebuwa ko wogti. Kłause derektorius: o uź kąn wagi-naj? Szis: uź tąn kad aną milet o manęs ne uzkięntat. Diełto taj ir musziau ji. Iszgirdes taj derektorius pawadina Bielski ir nuwede abudu pri kunega Węncenawiczes. Kurs wisa rejkała iszkłauses, pabucziawa Prąncelę ir melde kad nepiktu uź nekałta nupłakima, o szis wietoj apmauda uokies. Kunegas Jokubą uź nekałtą aptarimą parczajźe, lijpe sugrąnzinti dwi berlinki Bielskiuj ir tare „wajkas mana! nakti gimej, uź-„pecziuj augaj, nu szejminas iszmokaj biauriu „źodiu ir ne źmoniszka su kitajs apsieima. Wisas „idas neapszwietima atweźej i Telszius o nori „kad tawi kiti miletu? Nieks negał kitęms mej-„les isakiti: pirmu milek pats kitus, parodik szirdi „wertą mileima; tuokart miles tawi ne lepamis. „Buk wisęms lipsznus ir źmoniszkas, niekumet „nebarkies, nełajdink leźuwe, niekam nelinsk „berejkała i akis, nie wienam nepriklikies, kąn „turis su kitajs pasidalik; tuokart wajkaj miles „tawi. Daug ira studęntelu gieru, apszwiestu, „lipszniu: sek ju pawejzdą, darik kajp anie dara, „o busi nu wisu milemas.“ Wis taj pasakies kunegas iszlejdo swetius sawa. Jokubuj tas pripuolis su pamoksłu gan eje pri szirdies, rados truputi gieresnis; bet ne su wisu. Meszkute woz isz kruma iszwesta, nieks ne galeje wejkiej atgudinti nu brajźimos. Priszingaj Prąncele su lig tu dienu, wisi uź szwęntą pradieje skajtiti: uź-wis diełto kad niekam neskundies nej to atsitikima kitęms pasakoje. Tiewams pagalaus ne uźiłga ji apłąnkiti atwaźiawusęms; ne guodies.

Tąnkiej wajkaj i proteli ejdamis kas karts didesniu dasilejd grieku: Bielskis priszingaj augdamas ir kas diena juoba walę Wieszpaties paźindamas; auga mejlej Diewa. Mokies gieraj, kas meta i auksztesni atskiri eje ir buwa pakiełtu i derektorius gaspadas. Tuo patikies wejzieje kad wajkaj pawesti jo priwejzieimuj dajlej ełgtumes ir gieraj mokitumes. Pats jus źadina, pats isz-guldinieje moksłus, pats it motina ritajs ir wa-karajs kalbina poterus. Wiena meta gawa du studentu jau paugusiu, kuriuodu wakarajs wajk-szczioje i namelus paszalej miesta esąntius. Bielskis niekokiu neczistatu nesuprasdamas, nie maniti nenumane ko ten anuodu wajkszcziotu. Mełde kad wisumet butu draugi, bet sziuodu neklause. Kaźikumet wielibami wakari ateje kunegas Węn-cenawicze i gaspadą ir kłause ar wisi este namon. Derektorius atsakie: ne wis, mana du studentu neźinau diełko tankioj wajkszczio i tokie taj trobelę. Kunegas źinodamas derektoriu nieka nenumanant, uźtileje o rita meta paszau-kies paugusiuoju studęntu pabara ir uźdraude kad nebłąndiotu kur nerejkięnt.

Parejes Telsziu mokslus Bielskis metusi 1818 nuwaźiawa i Warnius ir tape kleriku. Cze budamas wisęms szwiete pawejsdu sawa: mokies gieraj, tąnkiej meldies ir neretaj mislije apej dajktus Diewa. Wejda buwa padore ir balta. Mileje ji kiti klerikaj uź wis dielto jog buwa didej gieras. Kartajs klerikaj noriedamis datirti ar idiem Bielskie negał niekumet supikinti, ticziomis aną źude, wargina ir tąnse; szis tecziaus wisados juokies ir tejp nepika jog par trejus metus nieks jo supikuse neregieje. Trejus metus parbuwusi Bielski simunarioj pawiskupe Szymonas Giedrajtis Szydławąj paszwęnte aną i kunegus. Su lig tuo kartu dar karsztesnej pra-dreje tarnauti Wieszpatem. Paprastoj penktoj wałąndoj kielęns, draugi su kitajs meldies, pas-kiaus eje baźniczion. Kas rita spawiedojes, par dwetą wałąndu tajsies miszes łajkiti, ąntra tiek miszes łajkie. Atłajkies wieł meldies. Namon griza apej dwilektą kad klerikaj pietus jau wal-gie. Tejp dare kas diena pakoł neaplejda si-munarijes.

Wiskupas Juzupas Giedrajtis dawe jam wietą Piewienusi. Cze atwaźiąwes maź tewejzieje sawa gaspadoristes; nes źiamiszkus dajktus uź nieka turieje. Bet su wisu szirdi rupinos isz-ganimu duszes sawa ir kitu. Tiesą pasakius wisą jo buwi galem wadinti małdu be parglitas. Kas rita ąnkstie kieles: kłupoje, meldies ir tajsies miszes łajkiti. Tas łajkie didej iłgaj. Szwęntaj dienaj atejus nu auszras pradieje spawiedoti źmones, łajkie paskiaus sumą, atłajkies lipa i ko-zelniczę, sakie pamoksłą, par dwi wałąndi (adini) pabęngies eje uźsikąnsti. Pawalgies wiel griźa i baźniczę ir spawiedoje lig wakara. Iszsigir-duses apej jo darbuma dawatkas płuda isz wisu pusiu i Piewienus ir spawiedojes isz wisa ąmźiaus.

Tejp besiwargindamas kunegas Bielskis iłgaj patekti negaleje: pradieje dziuti ir sargaloti o metusi 1836 apwejzietas su szwęntajs sakra-męntajs diewobajmingaj numire. Pargiwena szioj pasaulej kietures deszimtis metu. Jam mirus atrada piningajs pusąntra rublaus, dwi disciplini, gielzies asztrę juostelę su kuri warźies, wiłnonus marszkienius ir nedaug kitos drapanas. Par łaj— dotuwes nebuwa źmogaus newerkięnte, wisi blowe ir wisi numirieli skajte uź szwęntą. Musu pagalaus gadiniej (1865. m.) priminus Piewieniszkiems senęms kunegą Bielski tujaus praded werkti ir saka, nej regiejem nej turiejem kita tokie kunega kajp amźinatilsi Bielskis ir mums rodos jog ąmziej sawa nej turiesma nej regiesma. Amźina atilsi duok jam Wieszpatie, o sźwiesibe ąmzinoi teguł jam szwiet par ąmźius.

Kąn cze apej kunegą Bielski parasziau, niera taj pasaka bet tikra tejsibe. Pats ji paźinau, pats su juomi Warniu buwau simunarioj ir jo darbus regiejau. Teguł bus pawejzdu kunegams ir szejpjau zmoniems.

Skajtitojau! toj kningielej ira pasakas: bet tosi pasakosi daug rasi pamoksłu, todieł pasakas łaj palijkt pasakomis netikiek joms; bet ko tos moka tawi uźłajkik. Buk it bitele, kuri isz koź-nos źoleles kwepąntios ir dwokąntios, sugieb iszsurbti saldi medu. —

Galas.